An tėvulio dvaro žodžiai
An tėvulio dvaro
Beržas siūbau,
: Mikliojos šakelės
Liūliau liūliau. :
O kas tas mikliąsias
Šakeles kirs,
: Joninių naktelai
Lauželį kraus? :
Vyriausias brolalis
Šakelas kirs, :
Jauniausioj sesulė
Lauželį kraus. :
Sausųjį lauželį
Sukraus, sukraus,
: Kaitriųjų ugnelį
Sukurs, sukurs. :
Kaitriųjų ugnelį
Sukurs, sukurs,
: Baltąsias rankeles
Sušils, sušils. :
An tėvulio dvaro antros versijos žodžiai
An tėvulio dvaro
Sakalai krypavo,
Sakalai krypavo,
Dūdeles dūdavo.
Ar aš ne laimingas
Tėvulio sūnelis,
Ar aš nepašėrau
Sau bėro žirgelio,
Ar aš nepašėrau
Sau bėro žirgelio,
Ar aš nepagirdiau
Čystu vandenėliu?
Žinau, raiks man jocie
In svecimų šalį,
In svecimų šalį,
In karaliau žamį.
Verks manį tėvulis,
Sana mocinėłė,
Verks manį brolalis,
Jauna sasarėłė.
Verks manį brolalis,
Jauna sasarėłė,
Verks manį mergełė,
Balta lelijėłė.
An tėvulio dvaro: dainos interpretacija
Pirmąją dainos versiją galima suprasti kaip Joninių, vidurvasario šventės dainą. Prie tėvulio dvaro siūbuojantis beržas, miklios šakelės ir aiškiai įvardyta „Joninių naktelė" nurodo Rasos ar Joninių apeigas, kai būdavo kuriami laužai. Vaizdas, kaip vyriausias brolis kerta šakeles, o jauniausioji sesuo kuria laužą, gali būti suprantamas kaip apeiginio ugnies kūrenimo aprašymas.
Laužo kūrimas, kaitrios ugnies įžiebimas ir prie jos šylančios baltos rankelės kuria bendrystės ir šilumos nuotaiką. Šiame kontekste ugnis galėtų reikšti ne tik fizinę šilumą, bet ir bendruomenės susitelkimą per šventę. Tai tik viena galima prasmė, tačiau Joninių paminėjimas ją gana stipriai pagrindžia.
Antroji versija yra visai kitokio pobūdžio: tai išvykimo, atsiskyrimo daina. Bernelis, pašėręs bėrą žirgelį, žino, kad teks joti į svetimą šalį, į karaliaus žemę, o jį verks tėvulis, motinėlė, brolis, sesuo ir mergelė. Šį tekstą galima interpretuoti kaip rekrūto ar išvykstančio jaunuolio dainą, kurioje atsisveikinimas su namais išreiškiamas per viso šeimos rato verksmą.
An tėvulio dvaro: simboliai ir posakiai
- Beržas
- Vidurvasario ir Joninių augalas, simbolizuojantis gyvybę, jaunystę ir Gamtos vešlumą. Siūbuojantis beržas dainoje pradeda šventinį vaizdą.
- Joninių naktelė
- Trumpiausia metų naktis, susijusi su Rasos ir Joninių apeigomis. Ji žymi laiką, kai kuriami laužai ir švenčiama Gamtos jėga.
- Lauželis ir ugnelė
- Apeiginis laužas, prie kurio renkasi bendruomenė. Kaitri ugnis gali reikšti šilumą, susitelkimą ir šventės centrą.
- Bėras žirgelis
- Antrojoje versijoje žirgas yra išvykimo ir kelionės į svetimą šalį ženklas. Pašertas ir pagirdytas žirgas rodo, kad atsisveikinimo valanda jau arti.
An tėvulio dvaro: dainos istorija
Po ta pačia pradžios formule „An tėvulio dvaro“ čia pateikiami du skirtingi tekstai. Pirmoji versija priklauso kalendorinėms apeiginėms dainoms: aiškiai įvardyta „Joninių naktelė“ ir laužo kūrimas sieja ją su Rasos (Joninių) švente, per kurią būdavo kuriama apeiginė ugnis. Antroji versija yra išvykimo, atsiskyrimo daina, artima karinėms istorinėms ir šeimos dainoms: bernelis, pašėręs žirgelį, rengiasi joti „in svetimų šalį“, o jį verkia visas šeimos ratas.
Toks tos pačios pradžios plėtojimas skirtingomis kryptimis Lietuvių dainose dažnas. Konkretaus užrašymo duomenų puslapyje nėra, todėl abi versijos aptariamos pagal žanrą.
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- N. Laurinkienė. Mito atšvaitai Lietuvių kalendorinėse dainose, Vilnius 1990
- D. Krištopaitė. Lietuvių karinės-istorinės dainos, Vilnius 1956
An tėvulio dvaro: šaltiniai
An tėvulio dvaro: dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl pateikiamos dvi versijos?
Ta pati pradžios formulė „An tėvulio dvaro“ plėtojama dviem skirtingais siužetais – Joninių ir išvykimo.
Su kokia švente susijusi pirmoji versija?
Su Joninėmis (Rasos švente): joje minima Joninių naktelė ir apeiginio laužo kūrimas.
Apie ką antroji versija?
Apie išvykimą į svetimą šalį ir atsisveikinimą, kai jaunuolį verkia visas šeimos ratas.
Ką reiškia laužo kūrimas?
Tai Joninių apeiginė ugnis, prie kurios telkiasi bendruomenė ir šyla rankos.