Alytė žodžiai

Žygiuoja kareiviai pora paskui porą
Ginti brangią žemę, šalį Lietuvos.
A-ly-te!
Pulkas paukštelių mėlyname ore
Čiulba ir skraido viršum jų galvų. /3×2

Sūnelis išeina, močiutę ramina,
Prašė neliūdėti, kolei jis sugrįš.
A-ly-te!
Su Dievu močiute, sudiev sengalvėle,
Gal pasimatysim po žiaurios kovos. /3×2

Ten prie tėvo kapo, ten prie koplytėlės,
Prisiekiau aš būti sūnus Lietuvos.
A-ly-te!
Kartą prisiekęs daugiau nekartosiu,
Ginsiu brangią žemę, šalį Lietuvos. /3×2

Eisiu į tą šalį, į vakarų šalį,
Ten kur žūsta broliai kovos laukuose.
A-ly-te!
Ten aš paaukosiu savo jaunas dienas
Už tėvų žemelę, kurioj aš gimiau. /3×2

Neateis prie kapo mylima mergaitė,
Nekaišys kapelio žydinčiom gėlėm.
A-ly-te!
Apkaišys kapelį plieninėm kulkelėm,
Ramins mane jauną, žemėj gulintį. /3×2

Alytė: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip karinę istorinę arba kovotojo dainą, kurioje pasakojama apie jauną vyrą, išeinantį ginti Lietuvos. Žygiuojantys kareiviai, priesaika prie tėvo kapo ir koplytėlės, atsisveikinimas su motina kuria patriotišką ir kartu graudžią nuotaiką. Tokios dainos dažnai siejamos su nepriklausomybės kovų ar partizaninio laikotarpio dvasia.

Priegiesmis „A-ly-te!" nėra visiškai aiškus. Jis galėtų būti vietovės vardas, primenantis Alytų, arba šūksnis, skirtas mylimai merginai Alytei. Kadangi tikslaus konteksto nežinome, vertėtų tai laikyti tik galima prielaida.

Paskutinis posmas itin stiprus: prie kapo neateis mylima mergaitė ir nekaišys jo gėlėmis, o kapą tarsi apkaišys „plieninės kulkelės". Šį vaizdą galima interpretuoti kaip kario, žuvusio mūšyje, likimą, kur vietoj gėlių jį lydi ginklo atšvaitai. Visa daina perteikia aukos už tėvynę motyvą, nors konkrečios jos kilmės be papildomų šaltinių patvirtinti negalima.

Alytė: simboliai ir posakiai

Koplytėlė
Pakelės ar sodybos šventas statinys, prie kurio melsdavosi ir priesaikas duodavo. Dainoje ji tampa tėvynės ir tikėjimo jungties vieta.
Plieninės kulkelės
Metaforiškas vaizdas, vietoj gėlių puošiantis kario kapą. Jis gali reikšti, kad žuvusįjį lydi ne ramybė, o kova ir ginklas.
Sengalvėlė
Švelnus, gailestingas kreipinys į pražilusią motiną. Jis pabrėžia atsisveikinimo skausmą ir kartų skirtumą.
„Sūnus Lietuvos"
Posakis, reiškiantis tėvynei atsidavusį vyrą. Jis sustiprina dainos patriotinį, aukos už kraštą motyvą.