Aisim, mergos, aisim, bernai žodžiai
Aisim, mergos, aisim, bernai, kalėda
Želk želmuo po žirgeliu, kalėda x2
Aisim bernai duonos prašyc, kalėda
Juozas smagus --- vartų kiloc,kalėda
Petras dužas --- terbų nešioc, kalėda
Jonas prašnus --- dešrų prašyc, kalėda
Šimas greitas --- šunų vaikyc, kalėda
Aisim, mergos, aisim, bernai: dainos interpretacija
Ši daina greičiausiai yra advento ar Kalėdų laikotarpio kalėdojimo daina, ką rodo nuolat kartojamas priegiesmis „kalėda". Kalėdotojai, vaikščioję per kaimą nuo trobos prie trobos, dainuodami linkėjo gausos ir sveikatos, o už tai gaudavo vaišių. Eilutė „Aisim, mergos, aisim, bernai" gali būti suprantama kaip kvietimas merginoms ir vaikinams drauge leistis į tokį apeiginį žygį.
Priegiesmis „Želk želmuo po žirgeliu" siejasi su derlingumo ir augimo linkėjimu: želmuo, dygstantis daigas, yra naujo gyvybės ciklo ženklas. Šiame kontekste vaizdinys galėtų reikšti palinkėjimą, kad ateinančiais metais viskas dygtų, augtų ir derėtų.
Antroji dalis žaismingai paskirsto vaidmenis: Juozas kelia vartus, Petras neša terbą, Jonas prašo dešrų, Šimas vaiko šunis. Tai galima skaityti kaip humoristišką kalėdotojų būrio aprašymą, kur kiekvienam vaikinui priskiriama sava užduotis. Tokie pajuokavimai būdingi apeiginėms vaikščiojimo dainoms. Visa tai yra galima interpretacija, tačiau kalėdojimo nuotaika ir gausos linkėjimas atrodo aiškūs.
Aisim, mergos, aisim, bernai: simboliai ir posakiai
- Kalėda
- Pasikartojantis priegiesmis, siejamas su žiemos švenčių kalėdojimo apeiga. Jis gali būti suprantamas ir kaip pačios šventės, ir kaip gausą nešančio linkėjimo ženklas.
- Želmuo
- Dygstantis javų daigas, liaudies kultūroje reiškiantis gyvybę, augimą ir būsimą derlių. Priegiesmyje jis tampa derlingumo palinkėjimu.
- Terba
- Per petį nešiojamas krepšys ar maišas, į kurį kalėdotojai dėdavo gautas vaišes. Čia jis nurodo patį vaikščiojimo ir rinkimo paprotį.
- „Aisim"
- Tarmiška žodžio „eisime" forma. Ji rodo gyvą šnekamąją kalbą ir suteikia dainai kasdienio, raginančio skambesio.