Ai, bėda, bėda žodžiai

Ai, bėda, bėda,
Bėda prie bėdos,
Kad mergužė už vandens.

Pats pušį kirtau,
Laivužį dariau,
Pats mergužę perkėliau.

Kolei perkėliau,
Tolei tylėjo,
Šilkų šiūbą dėvėjo.

O kai perkėliau,
Pradėjo verkti,
Kaip gegutė kukuoti.

Ei, cit, neverki,
Mano merguže,
Baltoji lelijėle.

Gale tėvelio
Margo dvarelio
Balta ieva žydėjo.

O tie žiedeliai,
O tie baltieji
Vedė juodas uogeles.

Juodos uogelės -
Tai ašarėlės,
Balti žiedai - žodeliai.

Ai, bėda, bėda: dainos interpretacija

Vanduo dainoje veikia kaip riba. Kol mergina dar anapus, ji tarsi pasiekiama tik pastangomis: reikia kirsti pušį, daryti laivą, perkelti. Tačiau perkelta ji pradeda verkti, todėl kelionė per vandenį reiškia ne paprastą susitikimą, o likimo pasikeitimą.

Ievos žiedai ir juodos uogos sukuria stiprų kontrastą. Baltumas primena gražius žodžius, o juodumas - ašaras. Daina subtiliai parodo, kaip viliojimas ir pažadai gali virsti skausmu.

Ai, bėda, bėda: simboliai ir posakiai

Bėda prie bėdos
Rūpesčių grandinė. Kartojimas leidžia dainai skambėti ir kaip raudai, ir kaip ritminei formulei.
Vanduo
Riba tarp buvusios ir naujos būsenos. Perkėlimas per vandenį keičia merginos padėtį.
Laivužis
Paties vaikino pasidaryta perėjimo priemonė. Ji rodo aktyvų siekimą pasiekti mergužę.
Balta ieva ir juodos uogos
Pažadų ir skausmo kontrastas. Balti žiedai siejami su žodžiais, juodos uogos - su ašaromis.

Ai, bėda, bėda: dainos istorija

„Ai, bėda, bėda“ priklauso dainoms, kuriose kartojama bėdos formulė gali būti ir nuoširdus verkimas, ir dainuojamas perdėjimas. Juškos variante pasakojama apie mergužę už vandens: vaikinas pats kerta pušį, daro laivą ir ją perkelia, bet perėjimas per vandenį atneša ne džiaugsmą, o verkimą.

Garso įrašų ir LLTI variantų pavadinimai rodo, kad ši formulė buvo plačiai naudojama. Skirtinguose kraštuose „bėda“ gali būti meilės nelaimė, šeimos rūpestis, vestuvinis išsiskyrimas ar humoristinis nusiskundimas.