- Vieta
- Pagėgių savivaldybė
- Regionas
- Rambyno regioninis parkas
- Tipas
- piliakalnis su gyvenviete ir legendų kraštovaizdžiu
- Adresas
- Raudondvario k., Vilkyškių sen., Pagėgių sav.
- Koordinatės
- 55.10009, 22.12509
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min.
- Geriausias metas
- pavasaris-ruduo; sausą dieną dėl stačių šlaitų
Opstainių I (Vilkyškių, Raudondvario) piliakalnis, Opstainio, Vilkyškių piliakalnis su gyvenviete, Raudondvario piliakalnis, A508KP
Opstainių (Vilkyškių) piliakalnis prie Vilkyškių
Opstainių (Vilkyškių) piliakalnis yra Pagėgių savivaldybėje, Vilkyškių seniūnijoje, Raudondvario kaimo aplinkoje. Tai didžiausias ir raiškiausias iš Rambyno regioninio parko piliakalnių: jis gerai matomas ir prieinamas nuo kelio Vilkyškiai-Šereiklaukis, netoli Vilkyškių miestelio.
Saugoma.lt jį vadina Opstainių I (Vilkyškių, Raudondvario) piliakalniu, o Kultūros vertybių registras - Opstainio, Vilkyškių piliakalniu su gyvenviete. Pavadinimų gausa nėra klaida: ji rodo objekto ryšį su keliomis vietovėmis ir skirtingomis registravimo tradicijomis, bet visais atvejais kalbama apie tą patį piliakalnio ir gyvenvietės kompleksą.
Nacionalinės reikšmės archeologinis kompleksas
KVR duomenimis, komplekso kodas yra 23812, statusas - paminklas, reikšmingumo lygmuo - nacionalinis. Į kompleksą įeina piliakalnis ir gyvenvietė, o nurodytas saugomas plotas siekia 75 960 kv. m. KVR objektą datuoja I tūkstantmečiu po Kr. - II tūkstantmečio pradžia.
Pilis buvo pastatyta iškyšulyje, kurį supo Apstos upelis - būtent iš jo kildinamas ir Opstainių vardas. Saugoma.lt pateikia platesnį pasakojimą: šioje vietoje skalvių gyventa nuo I iki XIII a. pabaigos, kol kraštą užkariavo kryžiuočiai.
Skalvių gyvenvietės ir kultūrinis sluoksnis
Greta piliakalnio buvo dvi senovės gyvenvietės. Rytinėje piliakalnio pusėje aptiktas 1,3-1,5 m storio kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta ypač daug degėsių - manoma, kad gyvenvietės buvo ne kartą sudegintos.
Manoma, kad būtent šios papėdės gyvenvietės davė pradžią Vilkyškių miesteliui. Todėl piliakalnis svarbus ne tik kaip gynybinė vieta, bet ir kaip ilgo, kelis tūkstantmečius trukusio apgyvendinimo branduolys prie Nemuno.
Bronzos liejimas ir radiniai
Ypač įdomu, kad aptiktos dvi galbūt specialiai įrengtos ugniavietės bronziniams dirbiniams lieti. Tai liudija ir rastos liejimo formelės, tiglių dalys bei dirbinių liekanos - piliakalnis buvo ne vien pilis, bet ir amatų centras.
Tarp kitų radinių - daug puodų šukių grublėtu, gludintu ir gnaibytu paviršiumi, verpstukai, tinko gabalai su vytelių ir rąstų įspaudais, peilis bei trinamųjų girnų akmenys. Šie daiktai atskleidžia skalvių kasdienį darbą, gyvenseną ir statybos būdą.
Selmytės legenda ir lankymas
Piliakalnis garsėja padavimais, kuriuos dar XIX a. užrašė Eduardas Gizevijus (E. Gisevius); žymiausias jų - apie kunigaikštytę Selmytę. Tokias istorijas verta priimti kaip vietos atminties dalį, o ne kaip dokumentuotą archeologinį faktą, tačiau būtent jos padeda suprasti, kodėl piliakalnis ilgai išlieka ryškiu kraštovaizdžio ženklu.
Tai lauko paveldo objektas be bilietų ir darbo valandų. Dėl stačių, iki 20 m aukščio šlaitų patogiausia vykti sausą dieną, avėti neslystančią avalynę ir saugoti velėną. Negalima kasinėti, rinkti radinių ar važinėti šlaitais. Apsilankymui pakanka 30-60 minučių, o platesniam maršrutui verta jungti Vilkyškius, Rambyno kalną, Bitėnus ir Martyno Jankaus muziejų.
