- Vieta
- Neringos savivaldybė
- Regionas
- Neringa
- Tipas
- etnografinė žvejo sodyba ir Kuršių nerijos buities muziejinė ekspozicija
- Adresas
- Naglių g. 4, Nida, Neringa
- Koordinatės
- 55.30840, 21.01150
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min.
- Geriausias metas
- gegužė-rugsėjis; ne sezono metu tikrinant muziejaus darbo laiką
Žvejo etnografinė sodyba Nidoje, Nidos žvejo sodyba
Kuršių nerijos žvejo sodyba ant marių kranto
Nidos žvejo etnografinė sodyba stovi ant Kuršių marių kranto, pietinėje senosios Nidos dalyje, buvusiame Hakeno kaime. Neringos muziejai pabrėžia, kad tai būdinga Kuršių nerijos žvejo sodyba, leidžianti pamatyti ne abstrakčią etnografiją, o konkrečią marių pakrantės namų aplinką.
Sodyba yra Neringos muziejų padalinys. Būtent nedidelis mastelis, langų spalvos ir tiesioginis kiemo santykis su mariomis padeda suprasti, kaip Nidos žvejo šeimos buitis buvo susieta su vandeniu.
1927 m. statyba ir pamario žvejų namų architektūra
Sodyba pastatyta 1927 m. vietos meistrų, o ją sudaro du sujungti gyvenamieji namai. Tokia forma būdinga Kuršių nerijos žvejų kultūrai: šeimoje susituokus atžalai, jaunavedžiai neretai prisistatydavo gyvenamąją dalį prie tėvų namo.
Kuršininkų žvejų namai Nidoje - būdingas Mažosios Lietuvos pamario architektūros tipas. Visuotinės Lietuvių enciklopedijos duomenimis, XIX a. vidurio - XX a. pirmos pusės žvejų namai stovi galu į Kuršių marias, dengti laužytais keturšlaičiais čiukuriniais nendrių stogais, dažyti rusva arba melsva spalva, o jų frontonai puošti ornamentais. Nidos žvejo sodyba leidžia šį tipą pamatyti iš arti.
Purvinų ir Peleikių šeimos istorija
XX a. pradžioje dabartinėje muziejaus dalyje gyveno žvejys Martynas Purvinas (1857-1943) su šeima. Po žmonos mirties 1907 m. jis vedė Aną Peleikis iš Preilos, kuri atsivedė sūnų Johaną Peleikį. Vėliau Johanas perėmė žvejybos amatą.
1932 m. Johanas Peleikis vedė Henriettą Kubillus iš Preilos, jų šeima augino penkis vaikus. Kaip ir daugelis Kuršių nerijos gyventojų, 1944 m. šeima pasitraukė į šiaurės Vokietiją. Todėl sodybos istorija kalba ir apie nutrūkusią nerijos kuršininkų kasdienybę.
1970 m. ledonešis ir 1973 m. atstatymas
Sodyba patyrė dramatišką 1970 m. ledonešį, kai Kuršių marių ledai smarkiai apgadino pastatą. Neringos muziejai pasakoja, kad ledo lytys priartėjo prie namo taip stipriai, jog miegojęs šeimininkas tarsi iškeliavo kartu su namu.
1973 m. Klaipėdos restauratoriai atstatė du gyvenamuosius ir vieną ūkinį pastatą. Dėl to šiandien lankytojas mato ne tiesiog nepaliestą laiko kapsulę, o restauruotą, muziejui pritaikytą sodybą, paremtą vietos statybos ir buities tradicija.
Ką pamatyti žvejo namo ekspozicijoje
Muziejinė ekspozicija supažindina su XIX a. pabaigos - XX a. pradžios Kuršių nerijos žvejo namo interjeru. Kambariai įrengti taip, kad perteiktų senosios žvejo šeimos aplinką: gyvenamąsias erdves, namų apyvokos daiktus, tekstilę, virtuvės ir darbo ritmo ženklus. Visuotinė Lietuvių enciklopedija būtent šio laikotarpio žvejo sodybą Nidoje nurodo kaip vieną architektūros paminklų.
Svarbiausia čia yra mastelis ir artumas. Nidos žvejo sodyba nėra didelis muziejus, bet būtent nedidelės patalpos, mėlyni langai, kiemo santykis su mariomis ir žvejiški daiktai leidžia suprasti, kaip buitis buvo susieta su vandeniu.
Darbo laikas, bilietai ir maršrutas Nidoje
Nidos žvejo etnografinė sodyba priklauso Neringos muziejams, todėl darbo laikas ir bilietų kainos skelbiami oficialiuose Neringos muziejų puslapiuose. Kadangi muziejų sezonai Nidoje gali keistis, prieš vykstant būtina tikrinti aktualų darbo laiką ir kainas oficialioje svetainėje.
Apsilankymui paprastai pakanka 30-60 minučių. Sodybą patogu jungti su pasivaikščiojimu marių krantine, Kuršių nerijos istorijos muziejumi, Nidos švyturiu ir Thomo Manno memorialiniu muziejumi. Jei domitės žvejybos tradicija, verta papildomai skaityti apie Kuršių marių vėtrunges.
