Lankytinos vietos Lietuvoje

K. Banio etnografinė žvejo sodyba - 200 metų senumo Pamario žvejo sodyba Rusnėje

K. Banio etnografinė žvejo sodyba Rusnėje - daugiau kaip 200 metų senumo Pamario žvejo sodyba, kurią Kazimieras Banys 1997 m. pavertė privačiu etnografiniu muziejumi. Trijuose tradiciniuose Nemuno deltos pastatuose saugomi žvejybos įrankiai, namų apyvokos daiktai ir baldai, atskleidžiantys, kaip gyveno potvynių krašto žvejys ir laukininkas.

Vieta

Šilutės rajono savivaldybė

Regionas

Pamarys

Tipas

Privatus etnografinis žvejo sodybos muziejus

Adresas

Skirvytėlės g. 8, Rusnė, Šilutės r.

Koordinatės

55.29380, 21.36210

Kiek skirti laiko

30-60 min. (iš anksto susitarus)

Geriausias metas

vasara-ankstyvas ruduo, nuslūgus pavasario potvyniui

Vardai ir variantai

Etnografinė žvejo sodyba-muziejus, Kazimiero Banio žvejo sodyba

K. Banio etnografinė žvejo sodyba: autentiškas Pamario kampelis

K. Banio etnografinė žvejo sodyba stovi Rusnėje, upių apsuptoje Nemuno deltos saloje. Tai daugiau kaip 200 metų senumo Pamario sodyba, kurioje atkurtas tipiško žvejojančio ūkininko gyvenimas - delta žmonės buvo ir žvejai, ir pievų laukininkai.

Sodyboje stovi trys tradiciniai pastatai - gyvenamasis namas, klėtis ir tvartas su daržine. Juose eksponuojami seni, jau nebenaudojami daiktai, leidžiantys įsivaizduoti, kaip gyventa krašte, kurį kasmet užlieja pavasario potvynis.

Sodybą įkūręs Kazimieras Banys

Muziejų 1997 m. įkūrė Kazimieras Banys (1927-2015) - agronomas ir žemės ūkio mokslų daktaras, ilgametis Rusnės žuvininkystės ūkio darbuotojas, kraštotyrininkas. Už nuopelnus kultūrai ir kraštui jis apdovanotas valstybiniais bei rajono apdovanojimais.

Sodyba anksčiau priklausė vienišai Rusnės gyventojai Martai Druskutei, kuri ją testamentu paliko ją globojusiai Banių šeimai ir teatrologui Petrui Bielskiui. Pastatus restauruoti ir pritaikyti ekspozicijai padėjo Lietuvos ir užsienio gamtosaugos fondai.

Ką pamatysite sodyboje

Sodybos pastatuose surinkti žvejybos įrankiai, namų apyvokos reikmenys, baldai, darbo įrankiai ir drabužiai - viskas, ko reikėjo delta žvejo šeimai. Viename pastate įrengtas ir teatro butaforijos sandėlis, susijęs su bendrasavininkiu teatrologu Petru Bielskiu.

Pasak sodybą prižiūrėjusio K. Banio, didžioji eksponatų dalis kilusi iš pačios šios sodybos, kiti pirkti arba padovanoti Rusnės gyventojų ir lankytojų. Tai daro vietą ypač autentišką - ne surinktą iš įvairių vietų, o išaugusią iš vieno namo istorijos.

Rusnės salos kontekstas

Rusnė - vienintelis Lietuvos miestelis, įsikūręs upių saloje, ir žemiausiai esantis Lietuvos miestelis. Netoliese, prie Dumblės ežero, yra žemiausia Lietuvos vieta; senesni šaltiniai nurodo 1,3 m, o tikslesnis 2007 m. matavimas - apie 0,27 m žemiau jūros lygio.

Sala guli ten, kur Nemunas skyla į Skirvytės ir Atmatos atšakas, formuojančias deltą prie Kuršių marių. Dešiniakrantę deltą kasmet užlieja pavasario potvyniai, todėl visa šio krašto buitis - taip pat ir žvejo sodyba - buvo pritaikyta gyventi su vandeniu.

Lankymas

Sodyba yra privati, todėl jos lankymas ribotas - dažniausiai iš anksto susitarus. Apsilankymą patogiausia derinti per Šilutės turizmo informacijos centrą arba susisiekus su sodybos prižiūrėtojais. Tikslaus darbo laiko ir bilieto kainos viešai nėra, todėl prieš atvykstant būtina pasiteirauti.

Geriausia atvykti vasarą ar ankstyvą rudenį, nuslūgus pavasario potvyniui, kai sala lengvai pasiekiama. Kelionę po Rusnę patogu derinti su senąja bažnyčia, Uostadvario švyturiu ir Nemuno delta.

K. Banio etnografinės žvejo sodybos šaltiniai