Rimo, rimo tūto žodžiai

Rimo, rimo tūto,
Rimo, rimo tuto.
Sutarjiela,
Sutarjiela.

◈ Slaviūno dainyne: SlS III-1587.

Rimo, rimo tūto: sutartinės interpretacija

Šią labai trumpą sutartinę galima suprasti kaip grynai ritminį, garsažodinį kūrinį. Eilutės „rimo, rimo tūto" ir „sutarjiela" beveik neturi pasakojamosios prasmės. Jas galima interpretuoti kaip priegiesminius, taktą laikančius darinius, būdingus sutartinių pradžiai ar pamatui.

Žodis „sutarjiela" gali būti siejamas su pačios sutartinės pavadinimu ir „sutarimu", balsų derinimu. Šį bruožą galima suprasti kaip nuorodą į patį dainavimo būdą, kur kelios giedotojos turi tiksliai suderinti partijas.

Antra interpretacijos versija. Ši sutartinė ypatinga tuo, kad tarsi kalba apie pati save: „sutarjiela“ yra pačios sutartinės vardas, o pavadinimas kyla iš veiksmažodžio „sutarti“ – susitarti, suderinti balsus. Todėl ją galima skaityti kaip savotišką sutartinių „raktą“: čia svarbiausia ne ką sakai, o kad keli balsai sutaria, susiderina į vieną darnų, sekundomis besitrinantį skambesį. Tokie trumpi, garsažodiniai kūriniai galėjo būti naudojami įsidainuoti, suderinti partijoms prieš ilgesnes sutartines, o kartu jie geriausiai parodo pačią žanro prigimtį – darną iš skirtingų balsų.

Rimo, rimo tūto: simboliai ir posakiai

„Rimo, rimo tūto"
Garsažodinis priegiesmis. Jis žymi ritminį, prasminės reikšmės beveik neturintį dainos pagrindą.
„Sutarjiela"
Su pačiu sutartinės vardu ir „sutarimu“ siejamas žodis. Jis žymi balsų derinimo ir darnos idėją.
Trumpa kartojama struktūra
Vos kelių eilučių pasikartojantis tekstas. Ji galėjo tikti įsidainavimui ir balsų suderinimui.
Balsų suderinimas
Sutartinei būtinas tikslus partijų derinimas. Jis žymi pagrindinį šios dainos tikslą ir žanro esmę.

Rimo, rimo tūto: sutartinės istorija

„Rimo, rimo tūto“ Slaviūno rinkinyje pažymėta kaip III tomo Nr. 1587. Tai labai trumpa, beveik vien garsažodinė sutartinė. Sutartinių priegiesmiai dažnai esti asemantiniai (čiūto, tūto, lylio), o tokie trumpi tekstai gerai parodo, kad sutartinės esmė yra balsų sandūra ir ritmas, o ne pasakojimas.

Žodis „sutarjiela“ čia atkartoja patį sutartinės pavadinimą, kilusį iš „sutarti“ – susitarti, suderinti balsus. Sutartinės klestėjo XVI–XIX a. šiaurės rytų Aukštaitijoje; 2010 m. įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

šaltiniai

  • Z. Slaviūnas. Sutartinės, t. 1–3 (1958–1959), III-1587
  • D. Račiūnaitė-Vyčinienė. Sutartinės: Lithuanian Polyphonic Songs (2002)