Kieno ty gaideliai žodžiai
Kieno ty gaideliai
Kyko, taria, kakarieko,
Kyko, kyko,
Jei kyko, jei taria,
Lioj kakarieko.
A kų jie dirbdami
Kyko, taria, kakarieko?
Kyko, kyko,
Jei kyko, jei taria,
Lioj kakarieko.
Mieželius lesdami
Kyko, taria, kakarieko?
Kyko, kyko,
Jei kyko, jei taria,
Lioj kakarieko.
Kieno ty gaideliai: sutartinės interpretacija
Šią sutartinę su garsažodiniu priegiesmiu „kyko, taria, kakarieko" galima suprasti kaip žaismingą dainą, pamėgdžiojančią gaidžių giedojimą. Klausiama, kieno gaideliai gieda, ką jie darydami gieda, ir atsakoma, kad mieželius lesdami. Šį pokalbį galima interpretuoti kaip paprastą, Gamtos garsais paremtą dialogą.
Priegiesmis, mėgdžiojantis gaidžio balsą „kakarieko", dainai suteikia onomatopėjinį, žaidybinį pobūdį. Šį bruožą galima suprasti kaip sutartinėms būdingą garsų žaismą, kur svarbiausia ne pasakojimas, o ritmas ir balsų derinys.
Antra interpretacijos versija. Gaidys Lietuvių tradicijoje nėra vien kaimo paukštis: jis skelbia aušrą, varo šalin naktį ir piktąsias jėgas, todėl laikytas saugančiu, su Saule ir šviesa susijusiu paukščiu. Tad gaidžių giedojimo mėgdžiojimą sutartinėje galima skaityti kaip ryto, šviesos sugrįžimo ir budrumo įprasminimą. Pati polifonija, kurioje keli balsai „gieda“ vienas per kitą kaip gaidžiai, tampa garsiniu aušros atvaizdu – tai sutartinėms būdingas garso magijos principas, kur svarbu ne tik ką sakai, bet ir kokį pasaulį atkartoji balsais.
Kieno ty gaideliai: simboliai ir posakiai
- Gaideliai
- Giedantys gaidžiai, apie kuriuos klausiama. Jie žymi rytą, aušrą, budrumą ir saugantį, su šviesa susijusį paukštį.
- Priegiesmis „kakarieko"
- Gaidžio balsą mėgdžiojantis garsažodis. Jis žymi onomatopėjinį, žaidybinį dainos pobūdį ir garso atkartojimą.
- Mieželiai
- Gaidžių lesami miežių grūdai. Jie žymi kasdienę kaimo buitį.
- Klausimas ir atsakymas
- Pokalbio struktūra apie gaidžius. Ji žymi sutartinei būdingą dialoginę sandarą.
Kieno ty gaideliai: sutartinės istorija
„Kieno ty gaideliai“ priklauso žaidybinėms, garsų mėgdžiojimu paremtoms sutartinėms su onomatopėjiniu priegiesmiu „kyko, taria, kakarieko“. Sutartinių garsažodiniai priedainiai dažnai siejasi su Gamtos, darbo ar šokio garsais – čia jie tiesiogiai mėgdžioja gaidžio giedojimą.
Sutartinės klestėjo XVI–XIX a. šiaurės rytų Aukštaitijoje; 2010 m. įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Tikslaus šio varianto vietos ir užrašytojo viešai prieinamoje Slaviūno rodyklėje patvirtinti nepavyko, todėl provincijos duomenys čia nenurodomi.
šaltiniai
- Z. Slaviūnas. Sutartinės, t. 1–3 (1958–1959)
- D. Račiūnaitė-Vyčinienė. Sutartinės: Lithuanian Polyphonic Songs (2002)
Kieno ty gaideliai: šaltiniai
Kieno ty gaideliai: dažniausiai užduodami klausimai
Kieno ty gaideliai: apie ką ši sutartinė?
Apie giedančius gaidžius: klausiama, kieno jie ir ką darydami gieda, atsakoma – mieželius lesdami.
Kodėl daina mėgdžioja gaidį?
Garsažodis „kakarieko“ atkartoja gaidžio balsą; tai sutartinėms būdingas garsų žaismas.
Ką simbolizuoja gaidys?
Gaidys skelbia aušrą, varo šalin naktį ir piktąsias jėgas; jis siejamas su Saule, šviesa ir budrumu.
Kieno ty gaideliai: kokia tai sutartinė?
Žaidybinė, garsų mėgdžiojimu paremta trejinė sutartinė.
Kodėl svarbus balsų mėgdžiojimas?
Keli balsai gieda vienas per kitą kaip gaidžiai – tai garso magijos principas, kuriame balsais atkartojamas pasaulis.