Ką bice žodžiai
Ką, bice, ką, bice, ką dauja, ką dauja
Tu, bitela, dabilia
Šilkuonėla, dabilia
Ką neskridai, dabilia
Paskum sava, dabilia
Bitinėlį, dabilia
Būcia skridus, dabilia
Nepaklydus, dobilia
Ir sulijo, dabilia
Šilko rūbus, dabilia
Tu bitela, dabilia
Šilkuonėla, dabilia
Kur dziovincis, dabilia
Kur purtincis, dabilia
Šaly kelia, dabilia
Un grikelia, dabilia
Tu bitela, dabilia
Silkuonėla, dabilia
Ką bice: sutartinės interpretacija
Šią keturinę sutartinę su priegiesmiu „dabilia" galima suprasti kaip dainą apie bitę, atsiskyrusią nuo savo bitino. Klausiama bitelės šilkuonėlės, kodėl ji neskrido paskui savo bitinėlį; ji būtų skridusi nepaklydusi, bet sulijo jos šilko rūbus. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip atsiskyrimo ir kliūties motyvą.
Bitė liaudies poetikoje dažnai simbolizuoja sielą, mergelę ar artimą žmogų, o bitinas, jos porą ar mylimąjį. Klausimą, kodėl ji neskrido paskui bitiną, galima suprasti kaip apgailestavimą dėl išsiskyrimo, kurį sukėlė lietus, sušlapinęs šilko rūbus.
Džiovinimasis ir purtymasis šalia kelio ant grikių dainą galima interpretuoti kaip pastangą atsigauti po kliūties. Tai viena galima prasmė, tačiau bitės atsiskyrimo nuo bitino ir lietaus kliūties motyvas sutartinėje aiškus.
Ką bice: simboliai ir posakiai
- Bitelė šilkuonėlė
- Bitė šilko rūbais. Ji žymi mergelę, sielą ar artimą žmogų liaudies poetikoje.
- Bitinėlis
- Bitės porininkas, paskui kurį ji neskrido. Jis žymi mylimąjį ar artimąjį.
- Sulyti šilko rūbai
- Lietaus sušlapintas šilko apdaras. Jis žymi kliūtį ir nesėkmę kelyje.
- Džiovinimasis šalia kelio ant grikių
- Vieta, kur bitė džiovinasi ir purtosi. Ji žymi pastangą atsigauti po kliūties.