Lioj lylia ką gervela žodžiai

Lioj lylia, kā gervela,
Kā gervela, lylia.

Lioj lylia, kur skraidžiojai?..
Lioj lylia, kā jieškojai…
Lioj lylia, mūsų šoni…
Lioj lylia, ar kvietelių…
Lioj lylia, Ar žirnelių…
Lioj lylia, kviečiā grūdā…
Lioj lylia, žirniā grūdā…
Lioj lylia, tai jieškojau…

Užrašyta Rageliuose, Rokiškis, 1939.

Lioj lylia ką gervela: sutartinės interpretacija

Šią sutartinę su priegiesmiu „lioj lylia" galima suprasti kaip dialogo formos dainą su gerve. Klausiama gervelės, kur ji skraidžiojo ir ko ieškojo, o ši atsako ieškojusi mūsų šonu kvietelių ar žirnelių, kviečių ir žirnių grūdų. Šį pokalbį galima interpretuoti kaip žaismingą paukščio paklausinėjimą, būdingą sutartinių poetikai.

Gervė liaudies kultūroje dažnai siejama su laukais, derliumi ir keliaujančiu paukščiu, todėl jos ieškojimą grūdų galima suprasti kaip natūralų paukščio elgesį, perkeltą į dainos vaizdiją. Klausimo ir atsakymo struktūra atitinka sutartinių dialoginį pobūdį.

Kvietelių ir žirnelių paminėjimas dainą galima interpretuoti kaip ryšį su žemdirbio rūpesčiais ir derliumi. Tai viena galima prasmė, tačiau gervelės ir grūdų ieškojimo motyvas sutartinėje aiškus.

Lioj lylia ką gervela: simboliai ir posakiai

Gervelė
Skraidžiojantis ir grūdų ieškantis paukštis. Ji žymi laukų ir derliaus pasaulį dainoje.
Kvietelių ir žirnelių grūdai
Paukščio ieškomi javų grūdai. Jie žymi derlių ir žemdirbio gėrybes.
„Kur skraidžiojai, ko ieškojai"
Klausimai gervelei. Jie žymi sutartinei būdingą dialoginę sandarą.
Priegiesmis „lioj lylia"
Kartojamas garsažodinis priegiesmis. Jis žymi ritminį balsų pynimo pagrindą.