Lioj lylia ką gervela žodžiai
Lioj lylia, kā gervela,
Kā gervela, lylia.
Lioj lylia, kur skraidžiojai?..
Lioj lylia, kā jieškojai…
Lioj lylia, mūsų šoni…
Lioj lylia, ar kvietelių…
Lioj lylia, Ar žirnelių…
Lioj lylia, kviečiā grūdā…
Lioj lylia, žirniā grūdā…
Lioj lylia, tai jieškojau…
Užrašyta Rageliuose, Rokiškis, 1939.
Lioj lylia ką gervela: sutartinės interpretacija
Šią sutartinę su priegiesmiu „lioj lylia" galima suprasti kaip dialogo formos dainą su gerve. Klausiama gervelės, kur ji skraidžiojo ir ko ieškojo, o ši atsako ieškojusi mūsų šonu kvietelių ar žirnelių, kviečių ir žirnių grūdų. Šį pokalbį galima interpretuoti kaip žaismingą paukščio paklausinėjimą, būdingą sutartinių poetikai.
Gervė liaudies kultūroje dažnai siejama su laukais, derliumi ir keliaujančiu paukščiu, todėl jos ieškojimą grūdų galima suprasti kaip natūralų paukščio elgesį, perkeltą į dainos vaizdiją. Klausimo ir atsakymo struktūra atitinka sutartinių dialoginį pobūdį.
Antra interpretacijos versija. Gervė yra ryškus pereinamojo, rudeniško laiko paukštis: jos sugrįžimas ir išskridimas ženklina sezonų ribą, o lankymasis javų laukuose – derliaus brandą. Tad dialogą su gerve, ieškančia kviečių ir žirnių grūdų, galima skaityti kaip derliaus ir metų rato apeiginį paklausinėjimą: bendruomenė tarsi klausia Gamtos paukščio, ar javai jau subrendę, ar metas pjūčiai. Dialoginė sutartinės forma čia atlieka tą patį vaidmenį kaip ir kalendorinės dainos – susieja žmonių balsus su lauko ir paukščių pasauliu.
Lioj lylia ką gervela: simboliai ir posakiai
- Gervelė
- Skraidžiojantis ir grūdų ieškantis paukštis; pereinamojo, rudeniško laiko ir derliaus ženklas dainoje.
- Kvietelių ir žirnelių grūdai
- Paukščio ieškomi javų grūdai. Jie žymi derlių ir žemdirbio gėrybes.
- „Kur skraidžiojai, ko ieškojai"
- Klausimai gervelei. Jie žymi sutartinei būdingą dialoginę sandarą.
- Priegiesmis „lioj lylia"
- Kartojamas garsažodinis priegiesmis. Jis žymi ritminį balsų pynimo pagrindą.
Lioj lylia ką gervela: sutartinės istorija
„Lioj lylia ką gervela“ užrašyta 1939 m. Rageliuose (Rokiškio r.), šiaurės rytų Aukštaitijoje – krašte, kuriame sutartinės išliko ilgiausiai. Tai dialoginė sutartinė su gerve ir priegiesmiu „lioj lylia“. Sutartinės klestėjo XVI–XIX a., o 2010 m. įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Dialogo (klausimo–atsakymo) sandara, kai paukščio klausiama, kur skraidė ir ko ieškojo, yra viena būdingiausių sutartinių formų; ji leidžia balsams pakaitomis įstoti ir persipinti.
šaltiniai
- Z. Slaviūnas. Sutartinės, t. 1–3 (1958–1959)
- D. Račiūnaitė-Vyčinienė. Sutartinės: Lithuanian Polyphonic Songs (2002)
Lioj lylia ką gervela: šaltiniai
Lioj lylia ką gervela: dažniausiai užduodami klausimai
Kur ir kada užrašyta sutartinė „Lioj lylia ką gervela“?
Užrašyta 1939 m. Rageliuose (Rokiškio r.), vienoje svarbiausių sutartinių vietų.
Apie ką ji?
Tai dialogas su gerve: klausiama, kur ji skraidė ir ko ieškojo, o ši atsako ieškojusi javų grūdų.
Ką simbolizuoja gervė?
Gervė siejama su laukais, derliumi ir pereinamuoju, rudeniško laiko metu.
Kaip „lioj lylia“ padeda kurti pokalbį su gerve?
Priegiesmis neturi tiesioginės žodinės reikšmės, bet palaiko dviejų balsų grupių kaitą. Taip klausimai apie gervės skrydį ir javų paiešką gali skambėti kaip giedamas dialogas.
Kodėl sutartinė dialoginė?
Klausimo–atsakymo forma leidžia dviem balsų grupėms pakaitomis įstoti ir persipinti.