- Žanras
- Likimo sakmė
- Motyvai
- asmens žvaigždė, gimimas, likimas
- Šaltinių būsena
- tautosakinė
Sakmė
Seni žmonės pasakodavo, kad kiekvienas žmogus turi savo žvaigždę. Kai kūdikis gimsta, danguje kartu sužimba naujas šviesos taškas.
Žmonės vengdavo spėlioti, kuri žvaigždė yra jų, ir rodyti ją pirštu. Jie bijojo netyčia teisingai atpažinti savąją.
Buvo sakoma: jei žmogus daug kartų rodys į dangų ir netyčia pataikys į savąją žvaigždę, jo gyvenimas nutrūks. Todėl geriau nežinoti, kuri žvaigždė tau skirta, ir palikti likimą ten, kur jis šviečia.
Interpretacija: ką reiškia žmogaus žvaigždė?
Sakmė žmogaus gyvenimą susieja su dangaus tvarka. Gimimas nėra vien žemiškas įvykis: jam atliepia žvaigždė, tarsi žmogus turėtų vietą kosmose.
Draudimas ieškoti savos žvaigždės saugo nuo per didelio smalsumo. Žmogus gali žinoti, kad turi likimą, bet negali jo iki galo pasisavinti ar valdyti.
Tai švelni, bet griežta likimo sakmė. Ji moko, kad kai kurios žinios yra pavojingos ne todėl, kad jos blogos, o todėl, kad žmogus dar nėra pasirengęs jas pakelti.
Naudotas variantas ir šaltinis
Vaikams.lt: „Žmogaus žvaigždė“, visas sakmės tekstas. Redakcinis konkretaus nurodyto varianto perpasakojimas, patikrintas pagal visą šaltinio pasakojimą. Tai ne pažodinė užrašo transkripcija.
Dangaus ženklai Lietuvių sakmėse
Lietuvių sakmėse dangus nėra tik fonas. Saulė, mėnuo, žvaigždės, debesys ir žaibai gali būti veikėjai arba ženklai, rodantys žmogaus ryšį su didesne tvarka.
„Žmogaus žvaigždė“ šį ryšį parodo labai taupiai: vienas šviesos taškas danguje tampa viso žmogaus gyvenimo ženklu.