Valio, mano dalgelis žodžiai

Valio, mano dalgelis,
Valio, valio.
Nepapūtęs dalgelio,
Nepjausi šienelio.

Valio, mano dalgelis,
Valio, valio.
Dalgelį traukiau,
Pusrytėlio laukiau.

Valio, mano dalgelis,
Valio, valio.
Ateina mergelė
Per pradalgėlį.

Valio, mano dalgelis,
Valio, valio.
Nepadurk kojelių
Per tarppirštėlį.

Valio, mano dalgelis,
Valio, valio.
Varlinėjo gervelė
Po žalią lankelę.

Valio, mano dalgelis,
Valio, valio.
Taip mes, jauni berneliai,
Pjaunam žalią šienelį.

Valio, mano dalgelis: dainos interpretacija

Šią dainą su priegiesmiu „valio, valio" galima suprasti kaip šienpjovių darbo dainą. Pradžioje sakoma, kad nepapūtęs, neišplakęs dalgelio, nepjausi šienelio. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip darbo išmintį apie pasiruošimą.

Toliau dalgelis traukiamas, laukiama pusrytėlio, o per pradalgę ateina mergelė, kuriai sakoma nepasidurti kojelių. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip šienpjūtės kasdienybę su lengvu meilės atspalviu.

Pabaigoje sakoma, kad taip jauni berneliai pjauna žalią šienelį. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip vyrų lauko darbo ritmą ir džiaugsmą. Tai viena galima prasmė, tačiau šienpjūtės darbo nuotaika dainoje aiški.

Valio, mano dalgelis: simboliai ir posakiai

Dalgelis: Šienpjovio dalgis, kurį reikia išplakti. Jis žymi pjovėjo įrankį.
„Nepapūtęs nepjausi": Neišplakto dalgio nenaudingumas. Jis žymi darbo išmintį apie pasiruošimą.
Pradalgė, šienelis: Pjaunamos pradalgės ir šienas. Jie žymi šienpjūtės darbą.
Mergelė per pradalgę: Per pjovėjų barą einanti mergina. Ji žymi lengvą meilės atspalvį darbe.