Vai kur tu buvai, bernyti, mano žodžiai

Vai kur tu buvai, bernyti mano
Vai kur tu buvai, jaunasis mano?
Ar už jūrių maružėlių žuvelių pažvejot? /2x

Ar daug sugavai, bernyti mano?
Ar daug sugavai, jaunasis mano?
Vieną mažą žuvytėlę --- margąją lydekėl. /2x

Tinklelį taisiau, rankas mazgojau, /2x
Paskandinau žiedužėlį, rankelių žėrunėl. /2x

Žiedelį grėbiau, patsai įpuoliau, /2x
Gelbėk mane, mergužėle, aš jau marių žentas. /2x

Gelbėt gelbėčiau, kad aš galėčiau, /2x
Aš neturiu laivužėlio nei klevinio irklel. /2x

Juodas laivelis girioj ant kalnelio, /2x
O kleviniai irklužėliai tėvelio sodely. /2x

Vai kur tu buvai, bernyti, mano: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip dialoginę baladę apie paskendusį žiedą. Pradžioje klausiama bernyčio, kur jis buvo, ar už marių žuvelių pažvejoti, ir kiek sugavo, o jis atsako sugavęs vieną mažą margą lydekėlę. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip žvejybos įžangą.

Toliau, taisydama tinklelį ir mazgodama rankas, mergina paskandina žiedužėlį, o bernelis, grėbdamas žiedą, pats įpuola ir prašo gelbėti, sakydamas jau esąs marių žentas. Posakį „marių žentas" galima suprasti kaip paskendimo, mirties įvaizdį.

Pabaigoje mergina sako negalinti gelbėti, nes neturi nei laivužėlio, nei klevinio irklo, mat juodas laivelis girioj ant kalnelio, o irkleliai tėvelio sodely. Šiuos vaizdus galima interpretuoti kaip toli esantį, nepasiekiamą gelbėjimą. Tai viena galima prasmė, tačiau paskendusio žiedo ir nelaimės motyvas dainoje aiškus.

Vai kur tu buvai, bernyti, mano: simboliai ir posakiai

Žvejojimas už marių: Bernyčio žvejyba tolimuose vandenyse. Ji žymi dainos įžangą.
Paskandintas žiedužėlis: Į vandenį pamestas žiedas. Jis žymi prarastą brangų daiktą ir nelaimės pradžią.
„Marių žentas": Į vandenį įpuolusio bernelio žodžiai. Jie žymi paskendimo, mirties įvaizdį.
Nesantis laivelis ir klevinis irklas: Toli, girioj ir sodely esantys laivas ir irklai. Jie žymi nepasiekiamą gelbėjimą.