Paremti Lietuva.love projektą

Vai kur tu buvai, bernyti, mano žodžiai

Vai kur tu buvai, bernyti mano
Vai kur tu buvai, jaunasis mano?
Ar už jūrių maružėlių žuvelių pažvejot? /2x

Ar daug sugavai, bernyti mano?
Ar daug sugavai, jaunasis mano?
Vieną mažą žuvytėlę --- margąją lydekėl. /2x

Tinklelį taisiau, rankas mazgojau, /2x
Paskandinau žiedužėlį, rankelių žėrunėl. /2x

Žiedelį grėbiau, patsai įpuoliau, /2x
Gelbėk mane, mergužėle, aš jau marių žentas. /2x

Gelbėt gelbėčiau, kad aš galėčiau, /2x
Aš neturiu laivužėlio nei klevinio irklel. /2x

Juodas laivelis girioj ant kalnelio, /2x
O kleviniai irklužėliai tėvelio sodely. /2x

Vai kur tu buvai, bernyti, mano: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip dialoginę baladę apie paskendusį žiedą. Pradžioje klausiama bernyčio, kur jis buvo, ar už marių žuvelių pažvejoti, ir kiek sugavo, o jis atsako sugavęs vieną mažą margą lydekėlę. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip žvejybos įžangą.

Toliau, taisydama tinklelį ir mazgodama rankas, mergina paskandina žiedužėlį, o bernelis, grėbdamas žiedą, pats įpuola ir prašo gelbėti, sakydamas jau esąs marių žentas. Posakį „marių žentas" galima suprasti kaip paskendimo, mirties įvaizdį.

Pabaigoje mergina sako negalinti gelbėti, nes neturi nei laivužėlio, nei klevinio irklo, mat juodas laivelis girioj ant kalnelio, o irkleliai tėvelio sodely. Šiuos vaizdus galima interpretuoti kaip toli esantį, nepasiekiamą gelbėjimą. Tai viena galima prasmė, tačiau paskendusio žiedo ir nelaimės motyvas dainoje aiškus.

Antra interpretacijos versija. Dainą galima skaityti ne tik kaip pasakojimą apie atsitiktinę nelaimę, bet ir kaip simbolinę dainą apie nepasisekusias vedybas ar likimo lemtį. Paskandintas žiedas liaudies dainose dažnai reiškia prarastą meilę ar nutrūkusį ryšį, o vanduo – ribą tarp dviejų būsenų; tada bernelio įpuolimas ir žodžiai „aš jau marių žentas“ skamba kaip ironiška ar net mirtina vestuvių parodija – vietoj merginos jis „apsiveda“ marias. Tai, kad gelbėjimo priemonės yra simboliškai nepasiekiamos (girioje, tėvo sodely), tokiu skaitymu rodo ne aplaidumą, o neišvengiamą lemtį: pradėtos nelaimės nebegalima atšaukti. Tai lieka prielaida, bet ji paaiškina, kodėl daina taip pabrėžia gelbėjimo negalimumą.

Vai kur tu buvai, bernyti, mano: simboliai ir posakiai

Žvejojimas už marių
Bernyčio žvejyba tolimuose vandenyse. Ji žymi dainos įžangą.
Paskandintas žiedužėlis
Į vandenį pamestas žiedas. Jis žymi prarastą brangų daiktą ir nelaimės pradžią.
„Marių žentas"
Į vandenį įpuolusio bernelio žodžiai. Jie žymi paskendimo, mirties įvaizdį.
Nesantis laivelis ir klevinis irklas
Toli, girioj ir sodely esantys laivas ir irklai. Jie žymi nepasiekiamą gelbėjimą.

Vai kur tu buvai, bernyti, mano: dainos istorija

„Vai kur tu buvai, bernyti mano“ priklauso baladiškoms dainoms, kuriose pasakojama apie nelaimę prie vandens. Daina sukurta kaip dialogas: iš pradžių klausiama bernyčio, kur jis buvo ir kiek žuvelių sugavo, paskui mergina, taisydama tinklelį, paskandina žiedužėlį, o bernelis, jį gelbėdamas, pats įpuola į vandenį ir prašo pagalbos. Klausimo–atsakymo struktūra, mažybinės formos (žiedužėlis, laivužėlis, irklužėliai) ir tragiška atomazga yra tipiški Lietuvių baladžių bruožai.

Tiksli užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro požymius. Posakis „aš jau marių žentas“ ir užbaiga, kurioje gelbėjimo priemonės – laivelis girioje ant kalnelio, kleviniai irklai tėvelio sodelyje – yra nepasiekiamai toli, sukuria neišvengiamos nelaimės įspūdį, būdingą baladiniam pasakojimui apie skendimą.

šaltiniai

  • Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
  • Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986

Vai kur tu buvai, bernyti, mano: šaltiniai