Už ežero ugnys dega žodžiai
Už ežero ugnys dega
Už ežero ugnys dega
Krinta byra kibirkštėlės
Krinta byra kibirkštėlės
Man siratai ašarėlės
Eisiu girion paklausyti
Ar kukuoja gegutėlė
Ar kukuoja gegutėlė
Ar ramina siratėlę
Sunku sodui be karvelio
Man siratai be tėvelio
Sunku giriai be gegulės
Man siratai be motulės
Už ežero ugnys dega: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip našlaitės raudą. Pradžioje sakoma, kad už ežero ugnys dega, krinta byra kibirkštėlės, o man siratai ašarėlės. Šį gretinimą galima interpretuoti kaip krintančių kibirkščių ir ašarų sąskambį.
Toliau sirata eina girion paklausyti, ar kukuoja gegutėlė, ar ramina siratėlę. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip paguodos ieškojimą Gamtoje.
Pabaigoje gretinama: sunku sodui be karvelio, man siratai be tėvelio, sunku giriai be gegulės, man siratai be motulės. Šiuos vaizdus galima interpretuoti kaip našlaitystės netektį, gretinamą su Gamtos tuštuma. Tai viena galima prasmė, tačiau našlaitystės ir paguodos ieškojimo motyvas dainoje aiškus.
Už ežero ugnys dega: simboliai ir posakiai
- Ugnys ir kibirkštėlės
- Už ežero degančios ugnys ir krintančios kibirkštys. Jos gretinamos su krintančiomis ašaromis.
- Siratos ašarėlės
- Našlaitės verksmas. Jis žymi netekties skausmą.
- Raminanti gegutėlė
- Girioje kukuojanti, siratą raminanti gegutė. Ji žymi paguodos vilties paukštį.
- „Sodui be karvelio, siratai be tėvelio"
- Sodo ir girios tuštuma, gretinama su tėvų netektimi. Ji žymi našlaitystės skausmą.
Už ežero ugnys dega: dainos istorija
„Už ežero ugnys dega“ priklauso šeimos dainoms apie našlaitystę. Krintančios ugnies kibirkštys gretinamos su našlaitės ašaromis, o paguodos ji ieško Gamtoje – eina girion klausytis, ar kukuoja gegutėlė. Užbaigos paralelizmas „sunku sodui be karvelio, man siratai be tėvelio; sunku giriai be gegulės, man siratai be motulės“ sujungia Gamtos tuštumą su tėvų netektimi – tai tipiškas našlaičių dainų ir raudų vaizdas.
Tiksli šio užrašymo vieta ir laikas puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus. Gegutė čia – paguodos ir ilgesio paukštis, dažnai siejamas su našlaityste, o Gamtos vaizdų (ugnies, sodo, girios) gretinimas su žmogaus skausmu kuria tylų raudos toną.
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986
Už ežero ugnys dega: šaltiniai
Už ežero ugnys dega: dažniausiai užduodami klausimai
Už ežero ugnys dega: kokia tai daina?
Tai šeimos daina – našlaitės (siratos) rauda apie tėvų netektį ir paguodos ieškojimą Gamtoje.
Ką reiškia „siratai“?
„Sirata“ – tai našlaitė, likusi be tėvų. Daina dainuojama jos vardu, todėl visi Gamtos vaizdai gretinami su jos netektimi ir ašaromis.
Kodėl ugnys ir kibirkštys gretinamos su ašaromis?
Už ežero degančios ugnys ir krintančios kibirkštys sukuria sąskambį su krintančiomis našlaitės ašaromis. Gamtos vaizdas tampa skausmo atspindžiu.
Ką reiškia gegutė šioje dainoje?
Gegutė Lietuvių dainose dažnai siejama su ilgesiu ir našlaityste. Čia sirata eina girion klausytis, ar gegutė ją ramina, todėl gegutė tampa paguodos vilties paukščiu.