Už ežero ugnys dega žodžiai

Už ežero ugnys dega
Už ežero ugnys dega
Krinta byra kibirkštėlės

Krinta byra kibirkštėlės
Man siratai ašarėlės

Eisiu girion paklausyti
Ar kukuoja gegutėlė

Ar kukuoja gegutėlė
Ar ramina siratėlę

Sunku sodui be karvelio
Man siratai be tėvelio

Sunku giriai be gegulės
Man siratai be motulės

Už ežero ugnys dega: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip našlaitės raudą. Pradžioje sakoma, kad už ežero ugnys dega, krinta byra kibirkštėlės, o man siratai ašarėlės. Šį gretinimą galima interpretuoti kaip krintančių kibirkščių ir ašarų sąskambį.

Toliau sirata eina girion paklausyti, ar kukuoja gegutėlė, ar ramina siratėlę. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip paguodos ieškojimą gamtoje.

Pabaigoje gretinama: sunku sodui be karvelio, man siratai be tėvelio, sunku giriai be gegulės, man siratai be motulės. Šiuos vaizdus galima interpretuoti kaip našlaitystės netektį, gretinamą su gamtos tuštuma. Tai viena galima prasmė, tačiau našlaitystės ir paguodos ieškojimo motyvas dainoje aiškus.

Už ežero ugnys dega: simboliai ir posakiai

Ugnys ir kibirkštėlės: Už ežero degančios ugnys ir krintančios kibirkštys. Jos gretinamos su krintančiomis ašaromis.
Siratos ašarėlės: Našlaitės verksmas. Jis žymi netekties skausmą.
Raminanti gegutėlė: Girioje kukuojanti, siratą raminanti gegutė. Ji žymi paguodos vilties paukštį.
„Sodui be karvelio, siratai be tėvelio": Sodo ir girios tuštuma, gretinama su tėvų netektimi. Ji žymi našlaitystės skausmą.