Ukvei, žalnieriukai žodžiai
Ukvei, žalnieriukai
Kokia vedum bus roda
Aja-ajoja kokia vedum bus roda
Jenerolas mandras buvo
Ans į prūsus išbėga
Aja-ajoja ans į prūsus išbėga
Vaikščiodamas po miestelį
Kūrian pypkę treboka
Aja-ajoja kūrian pypkę treboka
Kaip iššovė iš armotos (patranka)
Anam pypkė nulėkė
Aja-ajoja anam pypkė nulėkė
Kaip iššovė iš antrosios
Anam galvą nutraukė
Aja-ajoja anam galvą nutraukė
Jenerolai, mandras buvai
Kodėl pypkės nebrūka
Aja-ajoja kodėl pypkės nebrūka
Ką čia velnia berūkysi
Kad jau galvos nebėra
Aja-ajoja kad jau galvos nebėra
Ukvei, žalnieriukai: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip humoristinę, satyrinę kareivių dainą. Pradžioje žalnieriukai klausia, kokia bus jų roda, o toliau pasakojama apie mandrą jenerolą, kuris išbėgo į Prūsus. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip pasipūtusio vado pajuoką.
Toliau jenerolas, vaikščiodamas po miestelį, užkūrė pypkę tabako, bet kai iššovė iš armotos, jam pypkė nulėkė, o iš antrosios šūvis galvą nutraukė. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip juokais pateiktą karo grėsmę.
Pabaigoje pajuokiama: jenerolai, kodėl pypkės nebrūki, o atsakoma, ką čia velnia berūkysi, kad jau galvos nebėra. Šį posūkį galima interpretuoti kaip satyrą, juokiantis iš pasipūtimo ir niūrios karo tikrovės. Tai viena galima prasmė, tačiau satyrinis, pajuokiamasis dainos pobūdis čia aiškus.
Ukvei, žalnieriukai: simboliai ir posakiai
- Žalnieriukai
- Kareiviai, svarstantys, kokia bus jų roda. Jie žymi dainos pasakotojus.
- Mandras jenerolas
- Pasipūtęs, į Prūsus pabėgęs vadas. Jis žymi pajuokiamą didžiavimąsi.
- Pypkė ir armota
- Ramiai rūkoma pypkė ir šaunanti patranka. Jos žymi juokingą ramybės ir grėsmės kontrastą.
- Nutraukta galva
- Šūvio nutraukta jenerolo galva. Ji žymi niūrią, satyriškai pateiktą karo tikrovę.
Ukvei, žalnieriukai: dainos istorija
„Ukvei, žalnieriukai“ – satyrinė karinė istorinė daina, kurioje karo tikrovė pateikiama pajuokiant pasipūtusį vadą. Mandras jenerolas, pabėgęs į Prūsus, ramiai rūko pypkę, bet patrankos šūviai numuša pypkę ir nutraukia galvą, o pabaigos pokalbis („kodėl pypkės nebrūki?“ – „ką čia velnia berūkysi, kad jau galvos nebėra“) sujungia juodą humorą su niūria karo tikrove. Toks satyrinis žvilgsnis į karininkus su pasikartojančiu „aja-ajoja“ priegiesmiu būdingas humoristinėms karinėms dainoms.
Tiksli šio užrašymo vieta ir laikas puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus. Žodžiai „žalnieriukai“, „jenerolas“, „armota“, „treboka“ rodo seną kareivišką, daugiausia skolintą leksiką, o pypkės rūkymo ir šūvio kontrastas kuria komišką, kartu kandžią karo pajuoką.
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- D. Krištopaitė. Lietuvių karinės-istorinės dainos, Vilnius 1956
Ukvei, žalnieriukai: šaltiniai
Ukvei, žalnieriukai: dažniausiai užduodami klausimai
Ukvei, žalnieriukai: kokia tai daina?
Tai satyrinė, humoristinė karinė daina, kurioje pajuokiamas pasipūtęs jenerolas ir niūri karo tikrovė.
Kas yra „žalnieriukai“ ir „jenerolas“?
„Žalnieriukai“ – tai kareiviai (iš lenkų kilmės žodžio), o „jenerolas“ – generolas, vadas. Daina juokiasi iš mandro vado, priešindama jį paprastiems kareiviams.
Ką reiškia žodžiai „armota“ ir „treboka“?
„Armota“ – tai patranka (daina pati paaiškina skliausteliuose), o „treboka“ – tabakas. Ramiai rūkomos pypkės ir šaunančios patrankos kontrastas kuria komišką grėsmės vaizdą.
Kodėl daina vadinama satyrine?
Ji ne aukština karą, o iš jo šaiposi. Pabaigos sąmojis „ką čia velnia berūkysi, kad jau galvos nebėra“ juodu humoru pajuokia ir vado pasipūtimą, ir karo beprasmybę.