Tu šermuonėli žodžiai

Tu šermuonėli, trumpasai kojeli,
Tatato tanarylio.

Nešokinėkie po viešu kelaliu,
Tatato tanarylio.

Vai ir atjoja raitelių pulkelis,
Tatato tanarylio.

Su mindžio tavi žirgai padkavėlėm,
Tatato tanarylio.

Sukapos tavi broliai kančiukaičiais
Tatato tanarylio.

Ba ne aš kokių iškadų padariau,
Tatato tanarylio.

Ba ne per kviečius takeliu pramyniau,
Tatato tanarylio.

Tu šermuonėli: dainos interpretacija

Šią dainą su priegiesmiu „tatato tanarylio" galima suprasti kaip dainą apie mažą žvėrelį, atsidūrusį kelyje. Pradžioje kreipiamasi į trumpakojį šermuonėlį, prašant nešokinėti po viešu keleliu. Šį prašymą galima interpretuoti kaip įspėjimą saugotis.

Toliau sakoma, kad atjoja raitelių pulkelis, kurio žirgai sumindžios šermuonėlį padkavėlėm, o broliai sukapos kančiukaičiais. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip gresiantį pavojų atviroje vietoje.

Pabaigoje šermuonėlis teisinasi nepadaręs jokios iškados, nepraminęs takelio per kviečius. Šį teisinimąsi galima interpretuoti kaip nekalto padaro skundą prieš nepelnytą grėsmę. Tai viena galima prasmė, tačiau pavojaus ir nekaltumo motyvas dainoje aiškus. Daina yra artima variantui, prasidedančiam tais pačiais žodžiais.

Tu šermuonėli: simboliai ir posakiai

Trumpakojis šermuonėlis
Po viešu keliu šokinėjantis žvėrelis. Jis žymi silpną, pažeidžiamą padarą.
Viešas kelelis
Atvira vieta, kurioje tyko pavojus. Jis žymi grėsmingą erdvę.
Raitelių pulkelis su kančiukais
Atjojantys raiteliai, grasinantys žirgais ir kančiukais. Jie žymi gresiančią grėsmę.
„Ne aš iškadą padariau“
Šermuonėlio teisinimasis dėl nekaltumo. Jis žymi nekaltai grasinamo padaro skundą.

Tu šermuonėli: dainos istorija

„Tu šermuonėli“ priklauso dainoms apie gyvūnus, artimoms vaikų ir žaidimų repertuarui: trumpakojis šermuonėlis įspėjamas nešokinėti po viešu keleliu, nes atjoja raitelių pulkas. Pasikartojantis priegiesmis „tatato tanarylio“, kartojamas po kiekvienos eilutės, yra tipiškas žaidinimų dainų bruožas, palaikantis ritmą. Tai variantas dainos, prasidedančios tais pačiais žodžiais („Tu šermuonėli trumpasaikojėli“), tik su kiek kitaip užrašytu priegiesmiu ir eilučių išdėstymu.

Konkreti užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus; kalba tarmiška (trumpasai kojeli, kelaliu, kančiukaičiais). Šermuonėlio teisinimasis, kad jis nepadarė jokios iškados (žalos) ir nepramynė takelio per kviečius, sudaro emocinį dainos branduolį – nekaltai grasinamo padaro skundą.

šaltiniai

  • Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
  • P. Jokimaitienė. Lietuvių liaudies vaikų dainos, Vilnius 1970
  • Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986