Šaltinatis žodžiai

Po kleveliu šaltinatis,
Čystas vandenatis,
Kur ateit saulės dukrytės
Anksti burną praustis.

Pri klevelio šaltinačio
Ėjau burną praustis;
Man beprausiant baltą burną
Nuploviau žiedatį.

O atėjo Dievo sūneliai
Su šilkų tinkleliais
Ir žvejojo mano žiedatį
Iš vandens gilumės.

Ir atjojo jauns bernytis
Ant bėro žirgačio,
O tas bėrasis žirgatis
Aukso padkavatėms.

Eikš šenai, mergyte,
Eikš šenai, jaunoji,
Kalbėsiva kalbatę,
Dūmosiva dūmatę.

Negaliu, bernyti,
Barias mano močiutė,
Barias mano senga vėlė,
Ilgai nepareisiu.

Šaltinatis: dainos interpretacija

Šaltinis dainoje yra riba tarp kasdienybės ir sakralesnės erdvės. Jame prausiasi saulės dukrytės, o mergina praranda žiedą. Žiedas vandenyje reiškia ne vien papuošalą, bet ryšio, garbės ar pažado patekimą į gilesnę, sunkiai pasiekiamą vietą.

Bernyčio kvietimas kalbėtis ir dūmoti atrodo kaip meilės pradžia, bet mergina negali eiti, nes ją varžo motina ir senoji tvarka. Todėl daina sujungia kosminį šaltinio vaizdą su labai žemišku šeimos draudimu.

Šaltinatis: simboliai ir posakiai

Šaltinatis
Skaidraus vandens vieta, kur susitinka prausimasis, praradimas ir meilės kvietimas.
Saulės dukrytės
Mitinis šviesos sluoksnis. Jos pakelia paprastą šaltinį į sakralesnę erdvę.
Žiedatis
Žiedas ar žiedelio ženklas. Jo nuplovimas rodo prarastą arba vandenin paslėptą ryšį.
Šilkų tinkleliai
Bandymas ištraukti žiedą iš gelmės. Jie rodo švelnų, bet nepaprastą ieškojimą.

Šaltinatis: dainos istorija

„Šaltinatis“ Rėzos rinkinyje pateikiamas kaip Mažosios Lietuvos daina su stipriu mitopoetiniu sluoksniu: saulės dukrytės, Dievo sūneliai, šilko tinklai ir žiedas vandenyje. Tai nėra vien buitinė meilės scena.

Rėzos komentarai rodo daug rankraštinių variantų ir eilučių kaitos. Kai kur šaltinatis siejamas su liepa, kai kur su kleveliu, tačiau išlieka švaraus vandens, žiedo praradimo ir bernyčio kvietimo motyvas.