Po didžios sunkios vainelės žodžiai

Po didžios sunkios vainelės,
Totoraiciai dalinos,

Kas kam teko, kam neteko,
Žentuliui uošvė pateko,

Žentas uošvės nepažino,
In žirgelį prikabino,

Kirto žirgui per galvelį,
O uošvelei per burnelį,

Išeik, miela, ant dvarelio,
Parvedžiau tau zavadnikį

Parvedžiau tau zavadnikį,
Sunkių darbų darbinikį,

Užduok miela du darbeliu,
Baltom rankom linus verpc,

Baltom rankom linus verpce,
Eikliom kojom vaikus supc,

Čiūčia liūlia totoraicį,
Po dukrele anūkaicį,

Ir užgirdo jos dukrelė,
Ir išėjo iš klėtelės,

Eikš motula aukšton kletin,
Sėsk motula už stalalio,

Sėsk motula už stalelio,
Gerk motula žalių vynų.

Po didžios sunkios vainelės: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip karo baladę apie totorių antpuolį. Pradžioje po didžios sunkios vainelės totoraičiai dalijasi grobį, ir žentui tenka uošvė. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip belaisvių dalybas po mūšio.

Toliau žentas nepažįsta uošvės, prikabina ją prie žirgo, kerta žirgui per galvą, o uošvelei per burną, ir parveda namo kaip zavadnikę, sunkių darbų darbininkę, liepdamas verpti linus ir supti vaikus. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip skaudų neatpažinimą, kai savas žmogus paverčiamas verge.

Pabaigoje dukrelė, išgirdusi raudą, išeina iš klėtelės, atpažįsta motiną ir kviečia ją į aukštą klėtį sėstis už stalelio ir gerti žalio vyno. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip atpažinimą ir išvadavimą, skausmą pakeičiantį susitaikymu. Tai viena galima prasmė, tačiau karo, belaisvystės ir atpažinimo motyvas dainoje aiškus.

Po didžios sunkios vainelės: simboliai ir posakiai

Totoraičiai, besidalijantys grobį: Po mūšio grobį dalijantys totoriai. Jie žymi karą ir belaisvių dalybas.
Žentui pateko uošvė: Žentas nepažintą uošvę paima kaip belaisvę. Tai žymi skaudų neatpažinimą.
Zavadnikė, darbų darbininkė: Verge paversta uošvė, varoma sunkių darbų. Ji žymi belaisvystės žiaurumą.
Dukters atpažinimas ir vaišės: Dukra atpažįsta motiną ir sodina už stalo. Jis žymi išvadavimą ir susitaikymą.

Po didžios sunkios vainelės: dainos istorija

Tokios baladės atspindi totorių antpuolių atmintį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse, kai per karus žmonės būdavo grobiami ir parduodami vergijon. Neatpažintos uošvės ar artimojo paėmimo motyvas yra klajojantis baladžių siužetas, jungiantis karo siaubą su staigaus atpažinimo drama. Šis kontekstas paaiškina dainos žiaurumą ir netikėtą atomazgą.