O jau mano mielas žodžiai
O jau mano mielas
Ankstų rytą kėlė
Ne dėl žalio vyno ---
Dėl žalio žolyno.
O jau mano mielas
Sau burnelę prausė
Ne dėl žalio vyno ---
O jau mano mielas
Marškinėlius vilkos
Ne dėl žalio vyno ---
Dėl žalio žolyno.
O jau mano mielas
Sermėgėlę segės
Ne dėl žalio vyno ---
Dėl žalio žolyno.
O jau mano mielas
Kepurėlę dėjos
Ne dėl žalio vyno ---
Dėl žalio žolyno.
O jau mano mielas
Žirgelį balnojo
Ne dėl žalio vyno ---
Dėl žalio žolyno.
O jau mano mielas
Į balnelį sėdo
Ne dėl žalio vyno ---
Dėl žalio žolyno.
O jau mano mielas
In mergelį jojo
Ne dėl žalio vyno ---
Dėl žalio žolyno.
O jau mano mielas antros versijos žodžiai
O jau mano mielas
Anksti rytą kėlės
Ne dėl žalio vyno ---
Dėl žalio žolyno.
O jau mano mielas sau burnelę prausė
O jau mano mielas marškinėlius vilkos
O jau mano mielas sermėgėlę segės
O jau mano mielas kepurėlę dėjos
O jau mano mielas žirgelį balnojo
O jau mano mielas į balnelį sėdo
O jau mano mielas į karužę jojo
O jau mano mielas vylytėlę kirto
O jau mano mielas: dainos interpretacija
Šią dainą su priegiesmiu „Ne dėl žalio vyno, dėl žalio žolyno" galima suprasti kaip dainą apie mylimojo pasirengimą kelionei. Pradžioje mielas anksti kėlėsi ne dėl žalio vyno, o dėl žalio žolyno. Šį priegiesmį galima interpretuoti kaip blaivaus, rimto tikslo ženklą, priešingą girtavimui.
Toliau išvardijama pasirengimo eiga: prausimas, marškinėlių vilkimas, sermėgėlės segimas, kepurėlės dėjimas, žirgelio balnojimas, sėdimas į balnelį. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip kruopštų, nuoseklų rengimąsi kelionei.
Pabaigoje mielas joja in mergelę, o kitoje versijoje į karužę. Šį tikslą galima interpretuoti kaip kelionę pas mylimąją arba į karą, vis pabrėžiant blaivų, rimtą ketinimą. Tai viena galima prasmė, tačiau pasirengimo kelionei motyvas dainoje aiškus.
Antra interpretacijos versija. Priegiesmį „Ne dėl žalio vyno – dėl žalio žolyno“ galima suprasti ne tik kaip blaivaus tikslo pabrėžimą, bet ir kaip užslėptą meilės nuorodą: „žalias žolynas“ liaudies dainose neretai sietinas su rūta, darželiu, jaunyste, todėl mielasis keliasi anksti ne dėl vyno, o dėl merginos – „žaliojo žolyno“. Kartu pastebėtina, kad ta pati rengimosi grandinė variante baigiasi jojimu į karą ir vylyčios (strėlės) kirtimu; tai rodo, kad dainos formulė buvo lanksti ir tas pats nuoseklus rengimasis galėjo vesti tiek prie piršlybų, tiek prie išjojimo į kovą. Abi prasmės lieka galimos, o pasirinkimą lemia konkretaus varianto pabaiga.
O jau mano mielas: simboliai ir posakiai
- Ankstus kėlimasis
- Anksti rytą keliantis mielas. Jis žymi rimtą, tikslingą dieną.
- „Ne dėl žalio vyno, dėl žalio žolyno"
- Kartojamas priegiesmis apie tikslą. Jis žymi blaivų, rimtą ketinimą, ne girtavimą.
- Rengimosi eiga
- Prausimas, marškiniai, sermėga, kepurė. Jie žymi kruopštų pasirengimą kelionei.
- Jojimas pas mergelę ar į karą
- Kelionės tikslas pabaigoje. Jis žymi piršlybas arba išvykimą į karą.
O jau mano mielas: dainos istorija
„O jau mano mielas“ priklauso meilės ir piršlybų dainoms su pasikartojančiu priegiesmiu „Ne dėl žalio vyno – dėl žalio žolyno“. Daina sudėliota grandine: kiekviename posme mielasis atlieka vis kitą pasiruošimo veiksmą (kėlimasis, prausimasis, marškinėlių vilkimas, sermėgėlės segimas, kepurėlės dėjimas, žirgo balnojimas, sėdimas į balną), o tas pats priegiesmis pabrėžia, kad jis kelias ne girtuokliauti, o rimto tikslo. Toks nuoseklaus rengimosi vardijimas ir pakartojama formulė būdingi dainuojamoms piršlybų ir išjojimo dainoms.
Konkreti užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus. Pateiktame variante daina baigiasi jojimu „in mergelį“, t. y. pas mylimąją, o gretimoje versijoje – jojimu „į karužę“, todėl ta pati rengimosi grandinė galėjo būti pritaikyta ir meilės, ir karinei istorinei dainai.
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986
O jau mano mielas: šaltiniai
O jau mano mielas: dažniausiai užduodami klausimai
Ką reiškia priegiesmis „Ne dėl žalio vyno – dėl žalio žolyno“?
Jis pabrėžia, kad mielasis keliasi ir rengiasi ne girtuokliauti, o rimto tikslo. „Žalią žolyną“ taip pat galima suprasti kaip užuominą į mylimąją ar jaunystę.
Kodėl dainoje vardijami visi rengimosi veiksmai?
Tai grandininė sandara: prausimasis, marškiniai, sermėga, kepurė, žirgo balnojimas vardijami iš eilės, kad būtų pavaizduotas kruopštus, nuoseklus pasiruošimas kelionei.
Kur galiausiai joja mielasis?
Pateiktame tekste jis joja pas mergelę, o kitoje versijoje – į karą. Ta pati daina galėjo būti ir piršlybų, ir išjojimo daina.
Kuo skiriasi antroji versija?
Antrojoje versijoje rengimosi grandinė baigiasi jojimu „į karužę“ ir vylytėlės (strėlės) kirtimu, todėl daina pakrypsta į karinę istorinę pusę.