Mano tėvo tėviškėlėj (Tėviškėlė) žodžiai

Mano tėvo tėvo tėviškėlėj (x2)
Klevo lentom grindužės išklotos (x2)

Klevo lentom grindužės išklotos
Pipirėliais gražiai išbarstytos

Pipirėliais gražiai išbarstytos
Miruonėliais lubos iškaišytos

Padarykit aslužei raimužį
Tai aš aisiu su brolaliu šokt

Kai aš šokau su savo brolaliu
Mani jaunų un rankelių nešė

Mani jaunų un rankelių nešė
Šalia eidams vainikėlį taisė

Padarykit aslužei raimužį
Tai aš aisiu su berneliu šokti

Kai aš šokau su savo berneliu
Mani jaunų in šalalas blaškė

Mani jaunų in šalalas blaškė
Pentinėliais žiurstelį sudraskė

Mano tėvo tėviškėlėj (Tėviškėlė): dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip šokio dainą, priešpriešinančią brolį ir bernelį. Pradžioje vaizduojama tėvo tėviškė su klevo lentų grindimis, gražiai išbarstytomis pipirėliais ir papuoštomis lubomis. Šiuos vaizdus galima interpretuoti kaip šventišką, puošnią šokio erdvę.

Prašoma padaryti aslužėje ratą šokiui, ir dainininkė eina šokti su broleliu. Šokdamas su ja, brolelis nešė ją ant rankelių, šalia eidamas taisė vainikėlį. Šį vaizdą galima suprasti kaip brolio švelnumą ir rūpestį.

Paskui ji eina šokti su berneliu, kuris ją blaško į šalis ir pentinėliais sudrasko žiurstelį. Šį kontrastą galima interpretuoti kaip priešpriešą tarp brolio meilės ir bernelio šiurkštumo, galbūt užuominą apie būsimo vyro elgesį. Tai viena galima prasmė, tačiau brolio ir bernelio priešpriešos motyvas dainoje aiškus.

Antra interpretacijos versija. Dainą galima skaityti ir kaip simbolinę pranašystę apie ištekėjimą bei perėjimą iš tėvų namų į vyro valdžią. Puošni tėviškės erdvė – klevo grindys, pipirėliais nubarstyta, žalumynais iškaišyta aslà – primena vestuvinio ar šventinio kambario vaizdą, o vainikėlis, kurį brolelis šokdamas „taiso“, yra merginystės ir skaistumo ženklas. Tuomet du šokiai virsta dviem gyvenimo tarpsniais: saugus, globojantis brolio pasaulis ir nenuspėjamas vedybinis pasaulis, kuriame sudraskytas žiurstelis nuženklina merginystės pabaigą. Tai lieka prielaida, bet ji paaiškina, kodėl daina taip griežtai priešpriešina švelnų ir šiurkštų šokėją.

Mano tėvo tėviškėlėj (Tėviškėlė): simboliai ir posakiai

Klevo grindys, pipirėliai
Puošni tėviškės šokio erdvė. Ji žymi šventiškumą ir namų jaukumą.
Aslužės ratas
Aslos vidury padaroma vieta šokiui. Ji žymi šokio pradžią.
Šokis su broleliu
Brolio nešimas ant rankų ir vainikėlio taisymas. Jis žymi brolišką švelnumą ir rūpestį.
Šokis su berneliu
Bernelio blaškymas ir žiurstelio sudraskymas pentinais. Jis žymi šiurkštumą, priešingą brolio meilei.

Mano tėvo tėviškėlėj (Tėviškėlė): dainos istorija

„Mano tėvo tėviškėlėj“ priklauso šokio ir ratelio dainoms, kurios glaudžiai siejasi su jaunimo bei žaidimų repertuaru. Dainos sandara remiasi priešprieša: tas pats šokis kartojamas du kartus – pirma su broleliu, paskui su berneliu – o pakartojimas su grandiniu eilučių perėmimu (kiekviena eilutė kartojama) būdingas rateliams ir šokinėms dainoms, kurias buvo galima vaidinti.

Tikslaus užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus, o dzūkiškos lytys (un rankelių, in šalalas) rodo pietryčių Lietuvos tarmę. Dainos branduolys – kontrastas tarp brolio švelnumo (neša ant rankų, taiso vainikėlį) ir bernelio šiurkštumo (blaško, pentinais sudrasko žiurstelį), todėl po šokio vaizdu slypi ir įspėjamoji užuomina apie būsimo vyro elgesį.

šaltiniai

  • Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
  • P. Jokimaitienė. Lietuvių liaudies vaikų dainos, Vilnius 1970
  • Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986