Kam tavo, vilkeli žodžiai
Kam tavo, vilkeli,
Akełės šviesios, kalėda?
Pas karalių buvau,
Ksionškelas čitojau, kalėda.
Kam tavo, vilkeli,
Liežuvėlis ilgas, kalėda?
Pas karalių buvau,
Torielkėlas šluosčiau, kalėda.
Kam tavo, vilkeli,
Ausełės stačios, kalėda?
Pas karalių buvau,
Vis karaliaus klausiau, kalėda.
Kam tavo, vilkeli,
Uodegėłė ilga, kalėda?
Pas karalių buvau,
Pakajėlius šlaviau, kalėda.
Kam tavo, vilkeli,
Kojełės greitos, kalėda?
Pas karalių buvau,
Lakštelius nešiojau, kalėda.
Kam tavo, vilkeli: dainos interpretacija
Šią dainą su priegiesmiu „kalėda" galima suprasti kaip žaismingą mįslės pobūdžio dainą apie vilkelį. Visa daina sudaryta iš klausimų ir atsakymų, kur teiraujamasi, kodėl vilkelis turi tokius bruožus. Šią sandarą galima interpretuoti kaip dialoginę, mįslę primenančią dainą.
Kiekvieną bruožą vilkelis aiškina tarnyste pas karalių: šviesios akys, nes skaitė knygeles; ilgas liežuvis, nes šluostė lėkštes; stačios ausys, nes klausėsi karaliaus; ilga uodega, nes šlavė kambarius; greitos kojos, nes nešiojo laiškelius. Šiuos atsakymus galima suprasti kaip humoristišką kūno bruožų paaiškinimą per dvaro darbus.
Visą dainą galima interpretuoti kaip linksmą žaidimą žodžiais, kur laukinis žvėris paverčiamas darbščiu karaliaus tarnu. Tai viena galima prasmė, tačiau žaismingas, mįslės pobūdis dainoje aiškus.
Kam tavo, vilkeli: simboliai ir posakiai
- Vilkelis
- Klausinėjamas žvėris, aiškinantis savo bruožus. Jis paverčiamas žaismingu karaliaus tarnu.
- Kūno bruožai
- Šviesios akys, ilgas liežuvis, stačios ausys, ilga uodega, greitos kojos. Jie yra mįslės klausimų pagrindas.
- Tarnystė pas karalių
- Vilkelio darbai karaliaus dvare. Jie humoristiškai paaiškina kiekvieną kūno bruožą.
Kam tavo, vilkeli: dainos istorija
„Kam tavo, vilkeli“ priklauso kalendorinėms, kalėdinio laikotarpio dainoms: tai rodo kiekvieną eilutę užbaigiantis priegiesmis „kalėda“. Daina sudėliota kaip nuoseklus klausimų ir atsakymų – mįslės pobūdžio – pokalbis, kur vilkelio kūno bruožai (šviesios akys, ilgas liežuvis, stačios ausys, ilga uodega, greitos kojos) žaismingai aiškinami tarnyste pas karalių.
Tiksli užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus. Dialoginė klausimo ir atsakymo sandara su pasikartojančiu „kalėda“ būdinga advento ir Kalėdų žaidinimams; laukinis žvėris čia paverčiamas darbščiu dvaro tarnu, todėl daina turi ir humoristinį atspalvį.
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- N. Laurinkienė. Mito atšvaitai Lietuvių kalendorinėse dainose, Vilnius 1990
- Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986
Kam tavo, vilkeli: šaltiniai
Kam tavo, vilkeli: dažniausiai užduodami klausimai
Kam tavo, vilkeli: kokia tai daina?
Tai žaisminga, mįslės pobūdžio kalendorinė daina su priegiesmiu „kalėda“, sudaryta iš klausimų ir atsakymų apie vilkelį.
Kodėl daina kartoja žodį „kalėda“?
Priegiesmis „kalėda“ rodo, kad daina priklauso kalėdinio laikotarpio repertuarui; jis užbaigia kiekvieną eilutę ir laiko ritmą.
Kaip paaiškinami vilkelio kūno bruožai?
Kiekvienas bruožas humoristiškai aiškinamas tarnyste pas karalių: greitos kojos – nes nešiojo laiškelius, ilga uodega – nes šlavė kambarius, ir panašiai.
Kodėl daina laikoma mįsline?
Jos sandara dialoginė: klausiama, kodėl vilkelis turi tam tikrą bruožą, ir duodamas netikėtas, žaismingas atsakymas, primenantis mįslę.