Kam tavo, vilkeli žodžiai
Kam tavo, vilkeli,
Akełės šviesios, kalėda?
Pas karalių buvau,
Ksionškelas čitojau, kalėda.
Kam tavo, vilkeli,
Liežuvėlis ilgas, kalėda?
Pas karalių buvau,
Torielkėlas šluosčiau, kalėda.
Kam tavo, vilkeli,
Ausełės stačios, kalėda?
Pas karalių buvau,
Vis karaliaus klausiau, kalėda.
Kam tavo, vilkeli,
Uodegėłė ilga, kalėda?
Pas karalių buvau,
Pakajėlius šlaviau, kalėda.
Kam tavo, vilkeli,
Kojełės greitos, kalėda?
Pas karalių buvau,
Lakštelius nešiojau, kalėda.
Kam tavo, vilkeli: dainos interpretacija
Šią dainą su priegiesmiu „kalėda" galima suprasti kaip žaismingą mįslės pobūdžio dainą apie vilkelį. Visa daina sudaryta iš klausimų ir atsakymų, kur teiraujamasi, kodėl vilkelis turi tokius bruožus. Šią sandarą galima interpretuoti kaip dialoginę, mįslę primenančią dainą.
Kiekvieną bruožą vilkelis aiškina tarnyste pas karalių: šviesios akys, nes skaitė knygeles; ilgas liežuvis, nes šluostė lėkštes; stačios ausys, nes klausėsi karaliaus; ilga uodega, nes šlavė kambarius; greitos kojos, nes nešiojo laiškelius. Šiuos atsakymus galima suprasti kaip humoristišką kūno bruožų paaiškinimą per dvaro darbus.
Visą dainą galima interpretuoti kaip linksmą žaidimą žodžiais, kur laukinis žvėris paverčiamas darbščiu karaliaus tarnu. Tai viena galima prasmė, tačiau žaismingas, mįslės pobūdis dainoje aiškus.
Kam tavo, vilkeli: simboliai ir posakiai
- Vilkelis
- Klausinėjamas žvėris, aiškinantis savo bruožus. Jis paverčiamas žaismingu karaliaus tarnu.
- Kūno bruožai
- Šviesios akys, ilgas liežuvis, stačios ausys, ilga uodega, greitos kojos. Jie yra mįslės klausimų pagrindas.
- Tarnystė pas karalių
- Vilkelio darbai karaliaus dvare. Jie humoristiškai paaiškina kiekvieną kūno bruožą.