Bėkio bėralia, bėkia žirgelia žodžiai

Šią tarmiškai užrašytą dainą galima suprasti kaip nakties kelionės dainą, kupiną nuovargio ir paklydimo. Pradžioje raginamas bėgti bėras žirgelis, o tolesni posmai atskleidžia, kad jojama naktį, lyjant lietui. Žirgas yra ištikimas kelionės bendras, nuo kurio priklauso, ar keleivis suras kelią.

Naktį lyjant lietui žirgelis neranda viešo kelelio. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip paklydimą tamsoje, o gal ir platesnę gyvenimo kelio nežinią. Tamsa ir lietus sustiprina vienatvės bei nuovargio nuotaiką.

Keleivis tikisi pasiekti sraunų upelį ir ten leidžia žirgeliui bent pailsėti. Šį prašymą galima suprasti kaip atokvėpio ilgesį po sunkios kelionės. Daina trumpa ir fragmentiška, todėl tikslesnė jos prasmė lieka atvira, tačiau nakties klajonės ir nuovargio nuotaika joje aiški.