Bėkio bėralia, bėkia žirgelia žodžiai
Bėkio bėralia, bėkia žirgelia
Tai bėkio žirgelė be baluonėt /x2
Naktelyjojau, lietutis lijo
Neranda žirgelis viešo kelalio /x2
Vai kaip dabėgsi sraunių upely
Sustoki, žirgelia nors pasilsėti /x2
Naktely jojau, lietutis lijo
Neranda žirgelis viešo kelalio /x2
Bėkio bėralia, bėkia žirgelia: dainos interpretacija
Šią tarmiškai užrašytą dainą galima suprasti kaip nakties kelionės dainą, kupiną nuovargio ir paklydimo. Pradžioje raginamas bėgti bėras žirgelis, o tolesni posmai atskleidžia, kad jojama naktį, lyjant lietui. Žirgas yra ištikimas kelionės bendras, nuo kurio priklauso, ar keleivis suras kelią.
Naktį lyjant lietui žirgelis neranda viešo kelelio. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip paklydimą tamsoje, o gal ir platesnę gyvenimo kelio nežinią. Tamsa ir lietus sustiprina vienatvės bei nuovargio nuotaiką.
Keleivis tikisi pasiekti sraunų upelį ir ten leidžia žirgeliui bent pailsėti. Šį prašymą galima suprasti kaip atokvėpio ilgesį po sunkios kelionės. Daina trumpa ir fragmentiška, todėl tikslesnė jos prasmė lieka atvira, tačiau nakties klajonės ir nuovargio nuotaika joje aiški.
Bėkio bėralia, bėkia žirgelia: simboliai ir posakiai
- Bėras žirgelis
- Naktį per lietų jojantis žirgas, keleivio bendras. Nuo jo priklauso, ar bus surastas kelias.
- Naktis ir lietus
- Tamsus, lietingas metas, kuriame klystama. Jie sustiprina vienatvės ir nuovargio nuotaiką.
- Viešas kelelis
- Pagrindinis kelias, kurio žirgelis neranda. Jis žymi pasiklydimą ir ilgesį namų ar tikslo.
- Sraunus upelis
- Vieta, kur sustojama pailsėti. Jis žymi atokvėpio ilgesį po sunkios kelionės.
Bėkio bėralia, bėkia žirgelia: dainos istorija
„Bėkio bėralia, bėkia žirgelia“ yra tarmiškai užrašyta nakties kelionės daina, kurios dominuojantis motyvas – jojimas naktį per lietų ir žirgelio nerandamas kelias. Refrenas „Naktely jojau, lietutis lijo, neranda žirgelis viešo kelelio“ kartojamas dainoje du kartus ir veikia kaip jos atrama: jis sukuria klajonės, nuovargio ir paklydimo nuotaiką, būdingą daugeliui lyrinių kelio dainų, kuriose žirgas yra ištikimas keleivio bendras.
Konkretaus užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus; tekstas trumpas ir fragmentiškas. Tarminės formos („bėkio“, „kelalio“, „naktelyjojau“) rodo gyvą šnekamąją kilmę, o sraunaus upelio, prie kurio prašoma žirgelio sustoti pailsėti, vaizdas įveda atokvėpio ilgesio motyvą.
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986
Bėkio bėralia, bėkia žirgelia: šaltiniai
Bėkio bėralia, bėkia žirgelia: dažniausiai užduodami klausimai
Bėkio bėralia, bėkia žirgelia: kokia tai daina?
Tai tarmiškai užrašyta nakties kelionės daina apie jojimą per lietų ir žirgelio nerandamą kelią.
Ką reiškia, kad žirgelis neranda „viešo kelelio“?
Viešas kelelis – pagrindinis kelias. Jo neradimą naktį, lyjant lietui, galima suprasti kaip pasiklydimą tamsoje, o gal ir platesnę gyvenimo kelio nežinią.
Kodėl prašoma žirgelio sustoti prie sraunaus upelio?
Sraunus upelis – vieta, kur leidžiama žirgeliui pailsėti. Šį prašymą galima suprasti kaip atokvėpio ilgesį po sunkios kelionės.
Kodėl daina taip tarmiška?
Formos „bėkio“, „kelalio“, „naktelyjojau“ rodo gyvą šnekamąją tarmę. Tokie užrašymai išlaiko vietinį tarimą ir dainos autentiškumą.