Aš Pasėjau Balandėlį žodžiai

Aš Pasėjau Balandėlį darželin
Aš Pasėjau Balandėlį darželin
Balandėlės nė dzygelis nedzygo
Balandėlės nė dzygelis nedzygo

Ir prijojo pilnas dvaras kazokų
Ir paėmė mano vyrą laidokų

Man negaila, kad jį jaunų paėmė
Man cik gaila, kad nedrūtai surišo

Ištrūks ištrūks mano vyras ir pabėgs
Dar ne rozų man galvelį sudaužys

Dar ne rozų man galvelį sudaužys
Dar ne rozų rozumėlį sumaišys

Dar ne rozų rozumėlį sumaišys
Dar ne rozų gelsvų kasų sutaršys

Aš Pasėjau Balandėlį: dainos interpretacija

Šią dzūkiškai užrašytą dainą galima suprasti kaip karčią moters dainą apie vyro netektį ir nelaimingą santuoką. Pradžios vaizdas, kur pasėtas balandėlis net nedygsta, sukuria bevaisiškumo ir nesėkmės nuojautą. Balandis paprastai siejamas su meile, todėl jo nedygimą galima interpretuoti kaip nelaimingos meilės ženklą.

Toliau į dvarą atjoja pilnas būrys kazokų ir paima vyrą kaip laidoką. Tai galima suprasti kaip rekrūtų ėmimo ar prievartinio paėmimo vaizdą, būdingą caro laikų kaimui. Moters atsakymas dviprasmiškas: jai negaila, kad vyrą jauną paėmė, gaila tik, kad „nedrūtai surišo".

Paskutiniai posmai atskleidžia priežastį: ji baiminasi, kad vyras ištrūks, pabėgs ir ne kartą sudaužys jai galvą, sumaišys protą, sutaršys kasas. Šį karčią ironiją galima interpretuoti kaip dainą apie smurtaujantį ar palaidą vyrą, kurio sugrįžimo žmona net bijo. Tai skaudi galima prasmė, tačiau nelaimingos santuokos motyvas dainoje aiškus.

Aš Pasėjau Balandėlį: simboliai ir posakiai

Balandėlis: Balandis paprastai žymi meilę ir švelnumą, bet čia jis net nedygsta. Tai galima suprasti kaip nelaimingos meilės ar bevaisiškumo ženklą.
Kazokai: Caro kariuomenės raiteliai, dainoje paimantys vyrą. Jie žymi prievartą ir svetimą valdžią kaime.
Laidokas: Palaidu, nepatikimu vadinamas vyras, o kartu ir paimtas į tarnybą. Žodis dviprasmiškai apibūdina ir jo būdą, ir likimą.
„Rozumėlį sumaišys": Posakis apie proto sumaišymą smurtaujant. Jis atskleidžia moters baimę dėl grįžtančio vyro.