Aš kanapį sėjau žodžiai
Aš kanapį sėjau
Toli pamarėje
Kanapį kanapelį
Kanapį kanapelį
Aš kanapį roviau
Aš kanapį ryšiau
Aš kanapį merkiau
Aš kanapį traukiau
Aš kanapį klojau
Aš kanapį myniau
Aš kanapį brukiau
Aš kanapį verpiau
Aš kanapį audžiau
Kanapį nešiojau
Aš kanapį sėjau: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip darbo dainą, nuosekliai vardijančią visą kanapių apdorojimo ratą. Pradžioje pasakojama, kaip kanapė sėjama toli pamarėje, o priegiesmis „Kanapį kanapelį" ritmiškai kartojamas kaip darbo palydovas. Toks kartojimas būdingas dainoms, lydinčioms ilgą, monotonišką triūsą.
Toliau einantys veiksmažodžiai, roviau, ryšiau, merkiau, traukiau, klojau, myniau, brukiau, verpiau, audžiau, nešiojau, sudaro pilną kanapių apdirbimo grandinę nuo augalo iki audinio. Šį išvardijimą galima interpretuoti kaip darbo proceso įprasminimą, kur kiekvienas etapas turi savo vietą ir ritmą.
Visa daina primena lininių darbų dainas, kuriose taip pat nuosekliai sekamas augalo virsmas drobe. Tai galima suprasti kaip pasakojimą apie moters darbą ir kantrybę, paverčiančią žaliavą naudingu audiniu. Tai viena galima prasmė, tačiau darbo ciklo įprasminimas dainoje aiškus.
Aš kanapį sėjau: simboliai ir posakiai
- Kanapė
- Pluoštinis augalas, iš kurio verpiami siūlai ir audžiama. Jis yra visos dainos ašis ir darbo objektas.
- Pamarė
- Pajūrio ar marių pakrantė, kur sėjama kanapė. Ji nurodo veiksmo vietą ir suteikia platumo.
- Darbo veiksmų virtinė
- Rovimas, mirkymas, mynimas, verpimas ir audimas sudaro pilną apdirbimo grandinę. Ji įprasmina ilgą ir kantrų triūsą.
- Audimas ir nešiojimas
- Paskutiniai etapai, kai kanapė virsta audiniu ir drabužiu. Jie užbaigia žaliavos virsmo kelią.
Aš kanapį sėjau: dainos istorija
„Aš kanapį sėjau“ priklauso darbo dainoms, nuosekliai vardijančioms visą pluoštinio augalo apdorojimo ratą. Visas tekstas sudėliotas kaip darbo veiksmų virtinė – sėjau, roviau, ryšiau, merkiau, traukiau, klojau, myniau, brukiau, verpiau, audžiau, nešiojau – o pasikartojantis priegiesmis „Kanapį kanapelį“ palaiko monotoniško triūso ritmą. Tokia grandininė sandara būdinga linų ir kanapių apdirbimo dainoms, kuriose žaliava palaipsniui virsta drobe.
Konkreti šios dainos užrašymo vieta ir laikas puslapyje nenurodyti, todėl ji aprašoma pagal žanrą. Veiksmas perkeliamas „toli pamarėje“, o ritmingas pirmojo asmens kartojimas leidžia manyti, kad daina lydėdavo patį darbą arba jį pamėgdžiojančius judesius; panašių augalų virsmo dainų esama įvairiuose Lietuvos kraštuose.
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986
Aš kanapį sėjau: šaltiniai
Aš kanapį sėjau: dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl „Aš kanapį sėjau“ priskiriama darbo dainoms?
Tai darbo daina, nuosekliai vardijanti visą kanapių apdorojimo ratą nuo sėjos iki audinio.
Kodėl išvardyta tiek darbo veiksmų?
Roviau, merkiau, myniau, verpiau, audžiau ir kiti veiksmažodžiai sudaro pilną pluošto apdirbimo grandinę. Toks vardijimas įprasmina ilgą, kantrų triūsą ir palaiko darbo ritmą.
Ką dainoje „Aš kanapį sėjau“ reiškia priegiesmis „Kanapį kanapelį“?
Tai ritmiškas kartojamas priegiesmis, lydintis ilgą ir monotonišką darbą bei palaikantis dainos tempą.
Kur sėjama kanapė?
Dainoje sakoma „toli pamarėje“ – tai pajūrio ar marių pakrantė, suteikianti veiksmui platumo ir nutolimo.