Aš kanapį sėjau žodžiai

Aš kanapį sėjau
Toli pamarėje
Kanapį kanapelį
Kanapį kanapelį

Aš kanapį roviau
Aš kanapį ryšiau
Aš kanapį merkiau
Aš kanapį traukiau
Aš kanapį klojau
Aš kanapį myniau
Aš kanapį brukiau
Aš kanapį verpiau
Aš kanapį audžiau
Kanapį nešiojau

Aš kanapį sėjau: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip darbo dainą, nuosekliai vardijančią visą kanapių apdorojimo ratą. Pradžioje pasakojama, kaip kanapė sėjama toli pamarėje, o priegiesmis „Kanapį kanapelį" ritmiškai kartojamas kaip darbo palydovas. Toks kartojimas būdingas dainoms, lydinčioms ilgą, monotonišką triūsą.

Toliau einantys veiksmažodžiai, roviau, ryšiau, merkiau, traukiau, klojau, myniau, brukiau, verpiau, audžiau, nešiojau, sudaro pilną kanapių apdirbimo grandinę nuo augalo iki audinio. Šį išvardijimą galima interpretuoti kaip darbo proceso įprasminimą, kur kiekvienas etapas turi savo vietą ir ritmą.

Visa daina primena lininių darbų dainas, kuriose taip pat nuosekliai sekamas augalo virsmas drobe. Tai galima suprasti kaip pasakojimą apie moters darbą ir kantrybę, paverčiančią žaliavą naudingu audiniu. Tai viena galima prasmė, tačiau darbo ciklo įprasminimas dainoje aiškus.

Aš kanapį sėjau: simboliai ir posakiai

Kanapė
Pluoštinis augalas, iš kurio verpiami siūlai ir audžiama. Jis yra visos dainos ašis ir darbo objektas.
Pamarė
Pajūrio ar marių pakrantė, kur sėjama kanapė. Ji nurodo veiksmo vietą ir suteikia platumo.
Darbo veiksmų virtinė
Rovimas, mirkymas, mynimas, verpimas ir audimas sudaro pilną apdirbimo grandinę. Ji įprasmina ilgą ir kantrų triūsą.
Audimas ir nešiojimas
Paskutiniai etapai, kai kanapė virsta audiniu ir drabužiu. Jie užbaigia žaliavos virsmo kelią.