Ant krantelio akmenėlis žodžiai

Ant krantelio akmenėlis,
Ant krantelio akmenėlis,
Ant krantelio akmenėlis,
Ten gilus Dūnojėl.
Ant krantelio akmenėlis,
Ten gilus Dūnojėl.

Ten, kur gilus Dūnojėlis
Stov žirgelis pabalnot

Stov žirgelis pabalnotas,
Gul kareivis sukapot

Gul kareivis sukapotas,
O motulė graudžiai verk

Tylėk, neverk, motinėla,
Neraudoki, sengalvėl,

Plyšta širdzis in tris puses,
Kareivėlio nuliūdus

Kur kraujeliai jo tekėjo,
Tenai rožė žydėjo

Ant krantelio akmenėlis: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip karinę istorinę raudą apie žuvusį kareivį. Vaizdas, kur ant krantelio guli akmenėlis, o šalia teka gilus Dūnojėlis, kuria niūrią, simbolinę pradžią. Dūnojėlis lietuvių dainose dažnai yra ne tikra upė, o riba tarp gyvenimo ir mirties, todėl jis iškart nuteikia tragiškai.

Prie upės stovi pabalnotas, bet be raitelio žirgelis, o šalia guli sukapotas kareivis. Tuščias, pabalnotas žirgas tradiciškai yra šeimininko žūties ženklas. Motulė graudžiai verkia, o kareivis ją ramina, sakydamas, kad jam pačiam širdis plyšta į tris puses. Tai galima interpretuoti kaip mirštančio ar jau žuvusio kario atsisveikinimą su motina.

Paskutinis vaizdas, kur tekėjusio kraujo vietoje pražydo rožė, suteikia dainai vilties ir atminimo prasmę. Žydinti rožė gali reikšti, kad aukos ir mirties vietoje gimsta grožis bei atmintis. Tai viena galima prasmė, tačiau karo netekties ir motinos skausmo motyvas dainoje aiškus.

Ant krantelio akmenėlis: simboliai ir posakiai

Dūnojėlis
Simbolinė, o ne tikroji upė lietuvių dainose. Ji dažnai žymi ribą tarp gyvenimo ir mirties.
Pabalnotas žirgelis
Pabalnotas, bet be raitelio likęs žirgas tradiciškai yra šeimininko žūties ženklas. Jis pranašauja tragišką baigtį.
Rožė iš kraujo
Kraujo vietoje pražydusi rožė reiškia atmintį ir grožį, gimstantį iš aukos. Tai vilties motyvas tragiškoje dainoje.
Sengalvėlė
Švelnus kreipinys į pražilusią motiną. Jis pabrėžia jos amžių, skausmą ir netektį.