Paremti Lietuva.love projektą

Anoj pusėj lauko žodžiai

Anoj pusėj lauko
Dvi antelės plauko
Joja mano bernužėlis
Ant žirgelio lauku

Mergele mano,
gražūs rūbai tavo
Aš ant tavo gražių rūbų
Žirgą muštravojau

Mergele mano,
Gražumėlis tavo
Aš ant tavo gražumėlio
Šimtą mylių jojau

Mergele mano,
Razumėlis tavo
Aš ant tavo razumėlio
Į šliūbą pristojau

Berneli, mano
Gražus žirgas tavo
Aš ant tavo gražaus žirgo
Joti nenorėjau

Anoj pusėj lauko: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip meilės ir piršlybų dainą, sukurtą kaip mergelės ir bernelio pagyrų pokalbis. Pradžios vaizdas, kur anoje lauko pusėje plauko dvi antelės, o bernelis joja ant žirgelio, kuria pavasarišką, meilei palankią nuotaiką. Dvi antelės dažnai Lietuvių dainose žymi porą, todėl jos gali būti suprantamos kaip būsimos sąjungos ženklas.

Bernelis nuosekliai giria mergelę: jos gražius rūbus, grožį ir protą, sakydamas, kad dėl jų muštravojo žirgą, jojo šimtą mylių ir net pristojo prie šliūbo. Tokį didėjantį gyrių galima interpretuoti kaip įsimylėjusio jaunuolio pasiryžimą, kuris dėl mergelės nuveiktų bet ką.

Paskutinis posmas pasuka netikėtai: mergelė giria bernelio žirgą, bet sako ant jo „joti nenorėjau". Šią eilutę galima suprasti kaip subtilų atsisakymą arba kaip žaismingą koketišką atsaką. Tai tik viena galima prasmė, tačiau pagyrų mainai ir piršlybų žaidimas dainoje matomi aiškiai.

Anoj pusėj lauko: simboliai ir posakiai

Dvi antelės
Lietuvių dainose poromis plaukiančios antys dažnai žymi įsimylėjėlius. Čia jos sukuria meilės ir poros nuojautą.
Žirgelis
Bernelio jojamasis žirgas, rodantis jo jaunystę, ryžtą ir piršlybų kelią. Dėl mergelės jis net „muštravojamas", treniruojamas.
Razumėlis
Senas, tarmiškas žodis, reiškiantis protą, nuovoką. Bernelis giria ne tik mergelės grožį, bet ir jos išmintį.
Šliūbas
Bažnytinė santuoka. Posakis „į šliūbą pristojau" rodo, kad bernelio ketinimai rimti, vedybiniai.

Anoj pusėj lauko: dainos istorija

Daina priklauso meilės (piršlybų) dainoms ir sudaryta kaip mergelės ir bernelio pagyrų pokalbis. Bernelis nuosekliai giria mergelės rūbus, grožį ir protą, kaskart pridurdamas, ką dėl jų nuveikė (muštravojo žirgą, jojo šimtą mylių, pristojo prie šliūbo); paskutinis posmas pasuka netikėtai – mergelė giria žirgą, bet sako „joti nenorėjau“.

Tokia laipsniško gyrio ir netikėtos atomazgos sandara būdinga dialoginėms meilės dainoms. Konkretaus užrašymo duomenų puslapyje nėra, todėl daina pristatoma pagal žanrą.

šaltiniai

  • Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
  • Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986

Anoj pusėj lauko: šaltiniai