Aguonėlė žodžiai

Klausė žvirblis čiulbuonėlis
Pas tą pilką karvelėlį:
Kaip, kaip aguonėlę sėja? /2x

Šitaip, šitaip, va ir va kaip,
Šitaip, šitaip, va ir va kaip,
Taip, taip aguonėlę sėja. /2x

Aguonėlę sėja,
Aguonėlę laisto,
Aguonėlė dygsta,
Aguonėlė auga.

Aguonėlė žydi,
Aguonėlė noksta,
Aguonėlę rauna,
Aguonėlę krečia,
Aguonėlę mala,
Aguonėlę valgo.

Aguonėlė: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip žaidimų arba darbo dainą, vaizduojančią visą aguonų auginimo ratą nuo sėjos iki valgio. Pradžioje sukuriamas mielas dialogas: žvirblis čiulbuonėlis klausia pilkąjį karvelėlį, kaip sėjama aguonėlė. Toks klausimo ir atsakymo žaidimas būdingas rateliams bei vaikų žaidimams, kuriuose dainuojant kartu rodomi ir judesiai.

Atsakymas „Šitaip, šitaip, va ir va kaip" greičiausiai lydimas gestų, parodančių, kaip beriama sėkla. Toliau daina nuosekliai vardija visus darbo etapus: aguonėlę sėja, laisto, ji dygsta, auga, žydi, noksta, paskui ją rauna, krečia, mala ir valgo. Šis išvardijimas gali būti suprantamas kaip žaismingas viso žemdirbio darbo ciklo atkūrimas, kuriame Gamtos augimas ir žmogaus triūsas susilieja į vieną ratą.

Galima interpretuoti, kad daina turėjo ir pažintinę paskirtį: per dainą bei judesius vaikai mokydavosi, iš kur atsiranda maistas ir kiek darbo reikia mažam aguonos grūdeliui. Tai tik viena galima prasmė, tačiau pasikartojanti, ratu sukama struktūra leidžia manyti, kad tai buvo gyvai vaidinama, o ne vien dainuojama daina.

Antra interpretacijos versija. Visą tekstą galima skaityti ne tik kaip pažintinį žaidimą, bet ir kaip seną augimo bei vaisingumo dainą: nuoseklus viso aguonos kelio – sėjos, laistymo, dygimo, žydėjimo, nokimo, rovimo, kūlimo, malimo ir valgymo – ištarimas primena žodines apeigas, kuriomis tarsi „padedama“ augalui užderėti. Panašių grandininių augalų dainų (apie linus, kanapes) esama ir kituose kraštuose, todėl po žaismingu paviršiumi gali slypėti senesnis žemdirbiškas, Gamtos ratą įprasminantis sluoksnis. Tai lieka prielaida, bet ji paaiškina, kodėl daina taip kruopščiai vardija kiekvieną darbą.

Aguonėlė: simboliai ir posakiai

Aguonėlė
Aguona – sena gausos, ramybės ir miego sėkla Lietuvių buityje. Dainoje ji tampa viso žemdirbio darbo rato ašimi.
Žvirblis čiulbuonėlis ir pilkas karvelėlis
Klausimo ir atsakymo poros paukščiai. Jie pradeda žaidinimo dialogą, būdingą rateliams ir vaikų dainoms.
„Šitaip, šitaip, va ir va kaip“
Atsakymo priegiesmis, greičiausiai lydimas gestų, rodančių, kaip beriama ar dirbama. Jis palaiko ratelio ritmą.
Aguonų auginimo ratas
Sėja, laistymas, dygimas, augimas, žydėjimas, nokimas, rovimas, kūlimas, malimas, valgymas – grandininė darbų virtinė, sudaranti dainos sandarą.

Aguonėlė: dainos istorija

„Aguonėlė“ priklauso žaidimų ir ratelių dainoms, kurios glaudžiai siejasi su darbo dainomis: visas tekstas sudėliotas kaip nuoseklus aguonų auginimo darbų vardijimas nuo sėjos iki valgio. Tokios grandininės (kumuliatyvinės) dainos buvo atliekamos rateliu, dažnai su judesiais, pamėgdžiojančiais kiekvieną darbą, todėl jos priskiriamos vaikų ir jaunimo žaidimų repertuarui.

Pradžios klausimo ir atsakymo vaizdas – žvirblis čiulbuonėlis klausia pilkąjį karvelėlį – būdingas žaidinimams ir rateliams, kuriuose dainuojama pakaitomis. Konkretaus užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus; jos variantų esama įvairiuose Lietuvos kraštuose.

šaltiniai

  • Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
  • P. Jokimaitienė. Lietuvių liaudies vaikų dainos, Vilnius 1970
  • Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986