Plungės rajono savivaldybė
Žemaitija
buvusi sovietinė požeminė balistinių raketų bazė
Šilinės g. 4, Plokščių k., Plungės r.
56.03990, 21.89870
1-1,5 val.; lankoma per Šaltojo karo muziejaus ekspoziciją
gegužė-rugsėjis kelionei po Žemaitijos nacionalinį parką; muziejaus laiką tikrinkite oficialiai
SSRS Plokštinės raketų bazė, Plokštinės požeminė raketinė bazė, Plokštinės raketinė bazė
Plokštinės raketų bazė: kas čia iš tiesų buvo
Plokštinės raketų bazė buvo ne paprastas karinis dalinys, o požeminis balistinių raketų šachtinis paleidimo kompleksas. VLE nurodo, kad Šaltojo karo muziejus įrengtas buvusioje SSRS Plokštinės raketų bazėje, Plokštinės miške, netoli Plokščių kaimo.
Šiandien bazės vardas dažnai sutampa su muziejumi, bet istoriškai tai buvo platesnė uždara karinė teritorija su šachtomis, valdymo patalpomis, koridoriais, aptvarais ir kariniu miesteliu. Lankytojui svarbu suprasti skirtumą: muziejus yra dabartinis lankymo būdas, o Plokštinės bazė - tikroji Šaltojo karo infrastruktūra, ant kurios tas muziejus pastatytas.
Statyba 1960-1962 m. ir raketų sistema
VLE rašo, kad Plokštinės raketų bazė statyta nuo 1960 m. rugsėjo iki 1962 m. gruodžio 31 d.; statyboje dalyvavo apie 10 000 kareivių, daugiausia estų. Tai buvo viena pirmųjų Sovietų Sąjungos požeminių raketų bazių, pasirinkta dėl nuošalios miško vietos ir slaptumo - aplink plytintis Plokštinės miškas Žemaitijoje slėpė kompleksą nuo žvilgsnių ir oro stebėjimo.
Bazėje buvo dislokuotos keturios 23 m ilgio vidutinio nuotolio balistinės raketos R-12 Dvina, NATO klasifikacijoje vadintos SS-4 Sandal. VLE nurodo, kad jos buvo apginkluotos 1-2,3 Mt galios termobranduolinėmis galvutėmis, raketų veikimo nuotolis siekė iki maždaug 2080 km, o jos buvo nutaikytos į Vakarų Europos miestus; taikiniai keisti kas 3-4 metus atsižvelgiant į politinę padėtį. Raketų tarnavimo laikas buvo 5-15 metų, o bazėje jos pakeistos vieną kartą.
Šachtos, valdymas ir slaptumas
VLE nurodo, kad Plokštinės bazės požeminės šachtos buvo 27-34 m gylio ir apie 5 m skersmens. Jų gaubtai pritaikyti atlaikyti atominės bombos sprogimą, o specialiais bėgiais juos buvo galima nustumti per 30 minučių, kad raketa galėtų pakilti. Požeminėje centrinėje valdymo aparatinėje veikė raketų valdymo punktai, vienoje šachtoje raketa buvo laikoma beveik dvidešimt metų.
VLE aprašo požeminių koridorių tinklą, jungusį įvairias patalpas, paleidimo aikštelę su kelių eilių spygliuotos vielos tvora ir Plokštinėje pastatytą karinį miestelį (apie 20 pastatų - kareivines, karininkų štabą, valgyklas, garažus, sandėlius). Tai padeda suprasti, kad bazė veikė kaip savarankiška, atskira slapta sistema, o ne vien kaip keturios šachtos miške.
Uždarymas 1978 m. ir bazės nykimas
VLE nurodo tikslesnę bazės pabaigos seką: 1978 m. Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgybai išsiaiškinus bazės vietą, birželio 18 d. ji buvo uždaryta; pagrindinė įranga demontuota 1981 m., o kompleksą aptarnavusi raketinė divizija galutinai perdislokuota 1984 m. Taigi nuo pirmojo apginklavimo iki galutinio pasitraukimo bazė kaip kovinis objektas veikė vos pusantro dešimtmečio.
Pasitraukus sovietų kariškiams apleista ir neprižiūrima bazė buvo labai nuniokota metalo vagių; kareivinių pastatuose Plokštinėje kurį laiką veikė pionierių stovykla. VLE nurodo, kad 1992 m. teritorija atiteko Žemaitijos nacionaliniam parkui, 1996 m. bazė minimaliai pritaikyta lankytojams ir pradėjo veikti nedidelė Militarizmo ekspozicija. Išaugus lankytojų skaičiui (2008 m. ją aplankė apie 16 000 žmonių) nuspręsta įkurti šiuolaikišką muziejų - dabartinis Šaltojo karo muziejus oficialiai atidarytas 2012 m. pabaigoje.
Plokštinės bazė ir Šaltojo karo muziejus: kuo skiriasi
Šis puslapis pasakoja apie pačią bazę - jos karinę istoriją, raketas, požemines struktūras ir slaptumą. Praktinė lankymo informacija (darbo laikas, bilietai, ekspozicijos, gido paslaugos) pateikiama atskirame Šaltojo karo muziejaus Plokštinėje puslapyje, nes būtent muziejus yra dabartinis būdas saugiai patekti į buvusios bazės požemius.
Svarbu suprasti masto skirtumą: muziejui lankytojams pritaikyta viena šachta ir dalis požeminių patalpų, o kitos trys šachtos, labai suniokotos, buvo užkonservuotos. Tai, ką matote ekspozicijoje, yra tik dalis kadaise daug platesnės uždaros karinės teritorijos su miesteliu, koridoriais ir aptvarais. Plokštinės raketų bazė nėra laisvai vaikštoma apleista teritorija, todėl jos nereikėtų planuoti kaip savarankiškos kelionės po nepritaikytas erdves.
