Lankytinos vietos Lietuvoje

Olandų kepurė: ką pamatyti, istorija ir praktiniai patarimai

Olandų kepurė yra aukščiausias Lietuvos pajūrio skardis: apie 24 m virš jūros iškilęs moreninis gūbrys, kur bangų ardomas krantas atveria vieną stipriausių Baltijos pakrantės vaizdų.

Vieta

Karklės apylinkės, Klaipėdos rajonas

Regionas

Pajūrio regioninis parkas

Tipas

Jūros skardis ir apžvalgos vieta

Koordinatės

55.79800, 21.06700

Kiek skirti laiko

30-60 min.

Geriausias metas

saulėlydis, giedra vėjuota diena arba ramesnis rytas

Vardai ir variantai

Olandų Kepurės skardis, Olando kepurė, Dutchman's Cap

Olandų kepurė: kodėl verta sustoti

Olandų kepurė prie Karklės yra viena iš tų Lietuvos pajūrio vietų, kur kraštovaizdis staiga pasikeičia: vietoje lygaus smėlio paplūdimio atsiveria aukštas, bangų ardomas skardis, o nuo jo viršaus matyti Baltijos jūra, akmenuota pakrantė ir pušimis apaugęs krantagūbris.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos skelbiamame objekto aprašyme nurodoma, kad tai 24 m aukščio moreninis gūbrys. Tokio aukšto skardingo jūros kranto Lietuvos pajūryje daugiau nėra, todėl Olandų kepurė yra ne tik graži regykla, bet ir aiškiai matoma pajūrio geologijos pamoka.

Olandų kepurė - ledyno suformuotas pajūrio skardis

Skardžio istorija prasideda ledynmečiu. Oficialus Saugoma aprašas Olandų kepurę sieja su prieš 12-15 tūkst. metų Lietuvos pajūryje atsitraukusio ledyno suformuotu moreniniu gūbriu. Tai reiškia, kad čia matote ne vien smėlį, o sudėtingą molio, priemolio, riedulių ir smėlio sluoksnių krantą.

Bangos šį krantą ardo nuolat. Saugomų teritorijų tarnyba nurodo, kad skardis į pajūrį leidžiasi 16-18 m aukščio šlaitu, o dėl bangų mūšos ir gruntinių vandenų poveikio byra maždaug 50 cm per metus greičiu. Dėl to lankytojui svarbu suprasti: gražiausi kraštai čia dažnai yra ir pavojingiausi.

Olandų kepurė, mamuto kaulai ir gilesnis laikas

Olandų kepurės skardis įdomus ne tik dėl panoramos. Saugoma.lt mini tris atvejus, kai žmonės rado iš skardžio išskalautus apie 23 tūkst. metų senumo mamuto kaulus. Du tokie radiniai saugomi Pajūrio regioninio parko lankytojų centre.

Šis faktas padeda vietą matyti plačiau: skardis nėra vien fotogeniškas taškas prie jūros. Tai nuolat atsidengiantis krantas, kuriame bangos, vanduo ir vėjas kartais išplauna labai senų gamtos istorijos sluoksnių pėdsakus.

Olandų kepurė: kaip lankyti saugiai

Svarbiausia taisyklė Olandų kepurėje - neiti prie pat skardžio krašto ir nelipti stačiais šlaitais. Krantas čia juda, byra ir gali atrodyti stabilesnis, nei yra iš tikrųjų. Ypač atsargiai reikia elgtis po lietaus, atlydžio, audrų arba stipresnio vėjo.

Žemiau esantis paplūdimys gali būti akmenuotas, todėl patogesni batai yra geriau nei atvira avalynė. Jeigu lankotės su vaikais, geriau iš anksto sutarti ribą, iki kurios galima eiti, nes viršuje esantys takai ir pušys lengvai nukreipia dėmesį nuo stataus kranto.

Maršrutas ir derinimas su Karkle

Olandų kepurė yra Pajūrio regioniniame parke, netoli Karklės. Patogiausia ją lankyti kaip trumpą sustojimą keliaujant tarp Klaipėdos, Girulių, Karklės ir Palangos arba kaip ilgesnio pajūrio pasivaikščiojimo dalį.

Jei turite daugiau laiko, verta užsukti į Pajūrio regioninio parko lankytojų centrą Karklėje. Parko teritorijos aprašyme pabrėžiama, kad Olandų kepurės skardis yra vienas svarbiausių parko tapatybės objektų šalia Karklės kaimo, Plocio ežero ir neužstatyto žemyninio pajūrio kraštovaizdžio.

Olandų kepurės šaltiniai