Tuojuo ulyčiuo žodžiai

Tuojuo ulyčiuo
Puo juovarieliu
Verki jaunas bernelis,
Verki jaunas sūnel(is)

Vuoj, cit neverk,
Jaunas bernel,
Ont atvažio tetušis,
Ont atvažiù senas(is).

Vuo kas mun is tuo
Sena tieveli,
Kad nier muna panelis,
Kad nier muna jaunuo(sis)?

Tuojuo ulyčiuo,
Puo juovarieliu
Verki jauna paneli,
Verki jauna jaunuoj(i).

Vuoj, cit neverk,
Jauna panel,
Ont atvažiù matuši,
Ont atvažiù senuoj(i).

Vuo kas mun is tuos
Senuos matušis,
Kad nier muna berneli,
Kad nier muna jaunuo(ji)?

Tuojuo ulyčiuo: dainos interpretacija

Šią žemaitiškos tarmės dainą galima suprasti kaip dainą apie ilgesį mylimojo. Pradžioje tuojuo ulyčiuo, puo juovarieliu, verkia jaunas bernelis. Jį raminant sakoma, kad atvažiuos tėtušis, senasis, bet jis atsako: kas man iš to seno tėvelio, kad nėr mano panelės. Šį atsakymą galima interpretuoti kaip mintį, kad tėvas neatstoja mylimosios.

Toliau ta pati struktūra perkeliama panelei: ji verkia, jai raminant sakoma, kad atvažiuos matušė, bet ji atsako: kas man iš tos senos matušės, kad nėr mano bernelio. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip lygų abiejų ilgesį.

Tėvų neatstojamą vietą galima interpretuoti kaip mylimo žmogaus nepakeičiamumą. Tai viena galima prasmė, tačiau ilgesio motyvas dainoje aiškus. Daina yra artima variantui, prasidedančiam tais pačiais žodžiais.

Tuojuo ulyčiuo: simboliai ir posakiai

Tuojuo ulyčiuo, juovarielis: Gatvė ir jovaras, prie kurio verkiama. Jie žymi dainos veiksmo vietą.
Verkiantis bernelis ir panelė: Po jovaru verkiantys jaunieji. Jie žymi ilgesį mylimojo.
Atvažiuojantis tėtušis, matušė: Siūloma tėvų paguoda. Jie žymi giminystės artumą, kuris čia nepakanka.
„Kas iš seno tėvelio, kad nėr panelės": Tėvų neatstojamas mylimasis. Jis žymi mylimo žmogaus nepakeičiamumą.